2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Žemaitijoje piliakalnių ypač gausu, gamtovaizdis be jų neįsivaizduojamas.
Varnių regioninio parko teritorijoje yra net 18-ka piliakalnių ir jie vienas už kitą įstabesni nuo viršūnių atsiveriančiais gamtos vaizdais, paslaptingomis istorijomis, apipinti padavimais.
Itin gražūs horizontai atsiveria nuo Girgždūtės piliakalnio, tačiau gaila, jog šiandien jis stūkso apleistas ir apžėlęs.
Aurelija SERVIENĖ
Istorija
Girgždūtė – antras pagal aukštį Žemaitijos piliakalnis (228 m). Pati kalva labai išvaizdi – su dviem viršūnėmis. Vienoje iš kalvų yra nedidelė dauba – sovietmečiu nusausinto ežerėlio palikimas. Manoma čia anksčiau buvus pagoniškų apeigų vietą, o kitoje kalvoje – stovėjus pilį. Sakraliniai pavadinimai sutinkami ir Girgždūtės apylinkėse: iš pietinio kalvos šlaito išteka Alkupis – Kražantės pradžia. Netoli piliakalnio yra Alkos kalva, pasak padavimų, milžino Ančiulio supilta. Už 4 km į rytus – Spasčių kalva, manoma, jog tai priešakinė Girgždūtės tvirtovė. Girgždūtės piliakalnis nuo seno buvo vietos gyventojų labai gerbiamas – lankomas švenčių, susiėjimų metu.
Girgždūtė pinte apipinta padavimais. Jie pasakoja apie kalno požemius, turtus, paskandintus dabar nusausintame ežerėlyje, apie milžiną, kuris supylęs kalną – kapą savo mirusiai žmonai Girgždūtei.
Piliakalnio viršūnė – privati valda
Varnių regioninio parko vyr. specialisto, kultūrologo Lino Šedvilo teigimu, šį piliakalnį ypač norėtųsi sutvarkyti, atnaujinti, prikelti naujam gyvenimui, nes šiandien jis stūkso apleistas ir apžėlęs.
Įdomu, jog piliakalnis yra ties kelių rajonų riba: viena jo dalis – Šiaulių apskrities Kelmės rajone, kita – Telšių apskrityje, Telšių rajone. O net 90 procentų piliakalnio viršūnės priklauso privačiam asmeniui, kuris, pasak L. Šedvilo, savo nuosavybės neketina parduoti. Būtent dėl šios priežasties Varnių regioninis parkas negali dalyvauti europiniuose projektuose ir gauti lėšų piliakalniui sutvarkyti.