Kaip įprasta, LR Seimo sprendimu kiekvieni metai yra dedikuojami svarbių Lietuvai datų, įvykių ir asmenybių paminėjimui.
Šie metai buvo paskelbti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Baltijos kelio metais. Be to, šiemet sukako 35 metai, kai buvo pradėtas leisti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Mažeikių tarybos laikraštis „Žemaičių kraštas“.
Atmintyje saugomais prisiminimais pasidalijo ilgametis Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus pirmininkas Antanas Poškus.
Laikraštis buvo leidžiamas nereguliariai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Mažeikių tarybos laikraščio „Žemaičių kraštas“ pirmas numeris dienos šviesą išvydo 1989-ųjų gegužės mėnesį. Jis pakeitė prieš tai leistą kitą laikraštį – „Žodis“. Leidyba užsiėmė gydytojas Raimondas Daukantas.
„Žemaičių kraštas“ buvo leidžiamas nereguliariai, per trejus metus išėjo 24 jo numeriai.
A. Poškus pasakojo, kad ir jam yra tekę rašyti straipsnius į šį leidinį.
„Buvau išrinktas į rajono tarybą, buvau atsakingas už prekybą ir verslą rajone. Ir mes su Regina Ališauskaite, buvusia „Pergalės vėliavos“ žurnaliste, pasikvietę policijos atstovus, vykdavome tikrinti prekybos bazių, žiūrėdavome, kokia situacija yra dėl mašinų, prekių skirstymo, tuomet, didelio deficito laikais, kai net būtinosios prekės buvo dalijamos pagal talonus, taip buvo kovojama su korupcija. Būdavo, patikrini, randi negerų dalykų, surašai, kas rasta, kas nerasta, kas išdalinta, kas neišdalinta… Patikrindavome faktus ir apie tų patikrinimų rezultatus parašydavome straipsnių“, – tokie pašnekovo prisiminimai apie paties rašytų tekstų publikavimą to meto Mažeikių rajono spaudoje.
Norėjosi įprasminti įvykius, sukaktis
Galimybė pavartyti „Žemaičių krašto“ numerius, pasižiūrėti, kokios buvo to meto aktualijos, beveik nėra.
Pasak A. Poškaus, visus leidinio numerius – kiek jų turėjo, laikraščio registracijos dokumentus, sąjūdžio archyvus – jis, tapęs Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus vadovu, dar 1995 metais atidavė Vilniaus sąjūdžiui. Visa ši istorinė medžiaga dabar turbūt saugoma kokiame nors archyve.
Prisimindamas savo pirmininkavimo pradžią, pašnekovas pasakojo: „Iš pradžių Sąjūdis buvo priklausomas nuo Vilniaus. Kai mane išrinko vadovauti Mažeikių skyriui, galvojau, kaip čia mes dirbsime, kaip veiksime: nei buhalterės turėjome, nei skyriaus vėliavos, nei jokios atributikos.
Norėjosi veikti kaip Mažeikių skyriui. Surašėme įstatus, kūrėme vėliavą, atsirado buhalteris, ėmėme rinkti mokesčius, nes laukė svarbūs darbai – įprasminti Sąjūdžio veiklą Mažeikiuose. Norėjome pastatyti atminimo ženklus tam, kad žmonės neužmirštų, jog toks judėjimas buvo.“
Kiekvienam dešimtmečiui po atminties ženklą
Šiuos planus pirmininkas drauge su būriu bendraminčių ir bendražygių ėmėsi įgyvendinti.
Sąjūdžio dešimtmečiui paminėti prie Mažeikių muziejaus buvo pasodintas ąžuoliukas. Dvidešimtmečio proga ant Gabijos gimnazijos sienos buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta, primenanti, kad šioje mokykloje 1988 metais pradėjo rinktis Mažeikių Sąjūdis.
Sąjūdžio 30-mečiui šalia pastato, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Caritas“, buvo pastatytas ir atidengtas „Laisvės varpas“.
„Dar buvo svarbių datų kaip, pavyzdžiui, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetis, Lietuvos priėmimo į NATO dvidešimtmetis, Baltijos kelio 35-metis Tačiau su rajono valdžia bendros kalbos dėl šių datų įamžinimo nepavyko rasti. Anot jos atstovų, mieste „bet ko“ statyti negalima.
Tad toms progoms atminti skirtų paminkliukų yra pas mane sodyboje. Jų pastatymas, atidengimas tampa proga mums, sąjūdiečiams, susiburti, pabūti drauge, pabendrauti, prisiminti tai, ką išgyvenome, ką nuveikėme“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovas.
Kaip savo bendraminčius, didžiausius padėjėjus A. Poškus minėjo Algimantą Muturą, Albertą Ruginį, Praną Dargį. Visi jie jau išėję Amžinybėn.
„O iš senųjų sąjūdiečių dar esame likę aš, Jadvyga Bičkuvienė, Virginijus Juodis. Su jais pabendraujame. Prie sumanymų ir iniciatyvų įgyvendinimo labai prisideda Irena Reivytienė“, – kalbėjo A. Poškus.
Ateis metas, kai skyriaus neliks
Pasak „Santarvės“ pašnekovo, į Sąjūdį įeina Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Šaulių sąjungos atstovai. Visi jie žmonės, jau sulaukę garbingo amžiaus, tad natūralu, kad sąjūdiečių gretos kasmet mažėja.
Pašnekovo žiniomis, tik Mažeikiuose dar ir egzistuoja toks registruotas Lietuvos Sąjūdžio skyrius. Kitur skyriai buvo panaikinti.
„Manau, laikui bėgant, pasinaikinsime ir mes. Ne taip paprasta viskas, kai yra oficialiai registruota organizacija: reikia informaciją perduoti mokesčius administruojančioms institucijoms ir panašiai, reikia buhalterio. Jau esame nebejauni, jokių streikų, jokių vėliavų nešiojimų, eitynių prieš valdžią ar kitokių akcijų nebeorganizuojame. Kaip sakoma, mes savo jau atidavėme“, – apibendrino A. Poškus.
Sąjūdis Mažeikiuose: skaičiai ir faktai
1988 m. rugsėjo 25 d. miesto visuomenei prisistatė būsimasis Mažeikių Sąjūdis. Iniciatyvinės grupės pagrindu vėliau išrinkta pirmoji Mažeikių Sąjūdžio taryba: Olga Alibajeva, Gintaras Berenis, Raimondas Daukantas, Karolis Galinis, Virginijus Juodis, Liuda Kalpokaitė, Aelita Letukaitė, Juozas Liutkus, Jonas Songaila, Henrikas Štaudė, Vytautas Tervydis, Algirdas Žiurlys, pirmininkė – Irena Šimanauskienė (dabar Ruginienė).
Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per 30 Sąjūdžio rėmimo grupių. Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Kitas grupes – Antanas Gaurilavičius, G. Berenis ir Rūta Lidžiūtė, O. Alibajeva ir daugelis kitų, aktyviai rėmusių Sąjūdį.
Savarankiškai veikė Sąjūdžio skyriai Sedoje, Židikuose ir Tirkšliuose. Beje, sediškiai anksčiau už mažeikiškius įkūrė savo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.
Ėmė kurtis visuomeninės organizacijos: skautai, tremtinių klubas, Darbininkų sąjunga, Žalieji.
Sąjūdžio tarybos nariai bendravo su visuomene: skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Įkūrė Sąjūdžio komisiją darbui su visuomene, turėjo informacinę komisiją ryšiams su kaimais, miesto grupėmis, Šiaulių, Klaipėdos bei kitais rajonais. Mažeikiškiai sąjūdiečiai rinko medžiagą apie partizanus, pargabendavo iš sostinės Sąjūdžio spaudą ir ją platino.
1988 m. spalio 1 d. miesto stadione buvo surengtas pirmasis Mažeikių sąjūdžio mitingas.
1988 m. lapkričio 13 d. ant tuometinio žemės ūkio banko pastato suplevėsuoja Trispalvė.
1989 m. išleidžiamas Mažeikių Sąjūdžio laikraštis „Mažeikių kraštas“, kuris su pertrūkiais ėjo iki 1993 m.
1991 m. sausio 24 d. Mažeikiuose, prie „Durbės“ kino teatro, surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos pervestos į Lietuvos Nepriklausomybės fondą.
1991 m. vasario 23 d. Sąjūdžio pirmininku tapo Stanislovas Zakas. Į Sąjūdžio gretas įsijungia politiniai kaliniai.
Nuo 1993 m. rugpjūčio iki 1995 m. Sąjūdžiui vadovavo Jadvyga Bičkuvienė.
1995 m. rugsėjį vadovu išrinktas Antanas Poškus. Mažeikių Sąjūdžiui jis pirmininkauja ir dabar, yra paminklo, skirto Mažeikių Sąjūdžiui atminti, kuris pašventintas, minint Sąjūdžio veiklos rajone 30-metį, iniciatorius, paminklo projekto idėjos autorius, visokeriopai prisidėjęs prie jos įgyvendinimo.
Neringa ŠVELNIENĖ