Telšiuose jau keturias dešimtis metų kuriantis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, garsus skulptorius, medalininkas, tapytojas Romualdas Inčirauskas savo asmeninius jubiliejinius 70-uosius metus pažymėjo išleisdamas naują knygą „Nulipdytas gyvenimas“.
Neseniai 500 egzempliorių tiražu dienos šviesą išvydusiame leidinyje menininko kūryba aptariama įvairiais aspektais, siekiant atskleisti jos savitumą, kuris slypi originalios koncepcijos ir technologijos dermėje.
Deja, metų pabaigoje planuotas knygos pristatymas Telšių dailės galerijoje dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos šalyje nebus organizuojamas. Leidinio pristatymas viltingai laukia pavasario…
Aurelija SERVIENĖ
Menininkui pavaldžios įvairios medžiagos
Telšiškio R. Inčirausko kūryba jau keturiasdešimt metų ryškiai matoma ir daro ženklią įtaką Telšių miesto ir Žemaitijos regiono vizualinės kultūros plėtrai. Menininko svarbiausi kūriniai, atsiradę Telšių viešosiose erdvėse, tapo neatsiejamu Žemaitijos sostinės veidu.
Apie save R. Inčirauskas sako: ,,Būdamas ketverių labai mėgau lipdyti iš plastilino. Keista, bet tą patį darau ir dabar. Tik tai, ką darau dabar, kartais tampa bronza ar aliuminiu.“ Išties, vienas ryškiausių stilistinių autoriaus kūrybos ypatumų yra savitas metalo naudojimas. Metalas tampa plastiškas ir paslankus. Iš metalo „nulipdyti“ žmogeliai ir paukščiai įgauna keistas proporcijas, kurios neklystamai nurodo skulptoriaus autorystę.
Menininkui pavaldžios įvairios medžiagos – plastilinas ir bronza, akmuo ir „ready-made“ ar autentiški senųjų kultūrų artefaktai iš aplankytų istorinių vietų.
Naujo leidinio gimimas
R. Inčirauskui mintis išleisti šią knygą kilo prieš trejus metus, kai jo autorinėje parodoje dailėtyrininkė dr. Danutė Zovienė pristatydama ekspoziciją užsiminė, kad jau laikas išleisti monografiją apie jo kūrybą.
Profesorius atviravo, jog buvo nelengva, net keturis kartus Kultūros tarybai buvo rašomi projektai dėl leidinio finansavimo. Ir pagaliau pavyko! Projektą teikė Telšių menų inkubatorius (vadovė Palma Urbonavičienė), finansavo Kultūros taryba.
„Tiesa, 2005 m. buvo išleistas leidinys iš serijos „Lietuvos dailininkai“, kuris apėmė tik siaurą kūrybos etapą, ir šiuo metu nebėra aktualus, nes aktualiausi mano kūriniai sukurti per pastaruosius penkiolika metų“, – pasakojo telšiškis.
Didelį džiaugsmą, o kartu ir dėkingumą R. Inčirauskas jaučia visai profesionalų komandai, dirbusiai prie knygos: leidinio sudarytojai menotyrininkei dr. D. Zovienei, dizaineriui Tomui Vaičaičiui, tekstų autoriams: menotyrininkui Virginijui Kinčinaičiui, architektui prof. Algirdui Žebrauskui, menotyrininkei dr. Jurgitai Ludavičienei, dailininkei, menotyrininkei dr. Salomėjai Jastrumskytei.
Dabar, sakė profesorius, belieka viltingai laukti pavasario, kai bus galima pristatyti naują leidinį visuomenei.
Atskleistas kūrybos savitumas
Knygoje „Nulipdytas gyvenimas“ menininko kūryba aptariama įvairiais aspektais, siekiant atskleisti jos savitumą, kuris slypi originalios koncepcijos ir technologijos dermėje. Menotyrininkas V. Kinčinaitis aptaria R. Inčirausko kūrybos ikonografijos aspektus, architektas A. Žebrauskas – viešosiose miesto, daugiausia Telšių, erdvėse sukurtus ženklus, dr. J. Ludavičienė analizuoja skulptūrinės plastikos savitumą, o dr. S. Jastrumskytė tyrinėja jo sukurtus medalius, praplėtusius tradicines šios srities ribas.
Leidinys skoningai iliustruojamas medalių, skulptūrų, mažųjų metalo formų, objektų architektūrinėje aplinkoje, Telšių žydų bendruomenei atminti skirtų kūrinių, konceptualios juvelyrikos, tapybos darbų fotografijomis.
Didelių iššūkių tarsi ir nebuvo
Knygos „Nulipdytas gyvenimas“ sudarytoja dr. D. Zovienė pasakojo, jog sumanymas rengti R. Inčirausko kūrybos albumą kilo senokai – dar 2017 m.: „Tuomet susitikę apėjome Telšius, kur viešosiose erdvėse įgyvendinta daug menininko kūrinių. Neišdildomą įspūdį paliko Didžiosios katedros durys… Po šio susitikimo, prieš trejus metus, kartu su dailininku ir jo „mūza“ žmona Zita pradėjome ieškoti galimybių solidžiam leidiniui parengti ir išleisti. Taigi šių metų kovo pradžioje susitikome su Inčirauskais ir aptarėme būsimo leidinio struktūrą. Mintyse jau buvau susidėliojusi tą struktūrą: kūriniai viešosiose erdvėse, mažoji skulptūrinė plastika, medaliai. Tuomet aptarėme ir tekstų autorius, kurie geriausiai galėtų atskleisti R. Inčirausko kūrybos savitumą. Man, bendradarbiaujant su Romu ir Zita, beliko atrinkti kūrinius pagal numatytą struktūrą ir prižiūrėti projekto eigą, kad ji būtų sklandi. Vasaros pradžioje galėjome imtis leidinio parengimo. Didžiulį darbą atliko Z. Inčirauskienė, parengusi knygos priedus. Didelių iššūkių tarsi ir nebuvo – mano ilgametė leidybos patirtis ir teorinės žinios leido sklandžiai apeiti įvairius „kampus“. Knygoje ir neturi jaustis tų sunkumų, nes jie niekam neįdomūs… Įdomus tik rezultatas, kuriuo esu patenkinta. Dėkoju visiems dirbusiems prie šio leidinio.“
Loading ...
