Kiek mums svarbūs savojo krašto praeities įvykiai? Prisiminkime daugumai mūsų girdėtus pasakojimus apie Tadą Blindą, XIX a. žymų Žemaitijos „razbaininką“. Nors apie jį sklando dvejopa nuomonė (vieni juo žavisi, kiti, priešingai, piktinasi), tačiau tai – mūsų istorijos dalis. Pagal ją kuriami filmai, pasakojamos legendos.
Vos keletas kilometrų nuo Telšių, Ubiškės girininkijoje, Byvainės miške, augo Tado Blindos pušis, buvo įrengta atokvėpio vieta. Vietiniai tikėjo, kad prigludę prie šio medžio pasisems energijos ir sulauks norų išsipildymo. Deja, pušis nuvirto ir niekas nesistengia jos prikelti. Žinoma, ne tos pačios – šalia auga antra, trečia… Kas, įžengęs į girią, besupras, prie kurios prisiekė garsusis Blinda?
Aurelija SERVIENĖ
Ar mums svarbi Tado Blindos istorija?
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi į tėviškę po kelerių metų sugrįžęs vyriškis. Jis, lankydamasis tėvų žemėje, tradiciškai užsuko prie Blindos pušies pasisemti energijos, tačiau liko nustebintas – medį rado nuvirtusį. „Ar mums ši Tado Blindos istorija yra visiškai nebesvarbi? Kažkada ši vieta buvo gausiai lankoma turistų, bet šiandien šis istorinis kampelis grimzta užmarštin: nugriautos pavėsinės, nėra informacinių rodyklių, nebėra ir pačios pušies. Miškai neatpažįstamai iškirsti, sunku rasti kelią“, – pasakojo nusivylęs kraštietis.
Nors buvusi Blindos pušis ir nuvirto, tačiau vietiniai gyventojai tvirtina: jos vietą būtinai turi užimti nauja. Mat žmonės įsitikinę šios vietos stiprumu, tiki medžio galia, skleidžiama energija, o užklystantys turistai ieško Blindos pušies amžinai meilei prisiekti ir norams išsipildyti.
Atvykę svečiai stebisi, kodėl telšiškiai nesistengia turtingos istorijos panaudoti turistams pritraukti. Šiandien, kai turizmo verslas kiekviename regione kovoja dėl vietos po saule, Telšiai lyg senutė meška negali atsibusti iš gilaus žiemos miego…
Paskirti kitą pušį
Ubiškės girininkas Petras Rudnickas ir jo pavaduotojas Petras Mažeika „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad esą ši Blindos pušis lankoma daugiau vietinių gyventojų. Čia prieš keletą metų buvo įrengta poilsio aikštelė, nors pavėsinė jau nugriauta vandalų, tačiau staliukai, suoliukai, laužavietė išlikusi. To negalima pasakyti apie pačią Blindos pušį.
Miškininkai tikino, kad jei ne piktadariai žmonės, kurie lupinėjo pušies žievę, pjaustinėjo medį, norėdami įsiamžinti, jis dar daugelį metų būtų sėkmingai gyvenęs. Tačiau pažeistas kamienas spygliuotį privedė prie mirties ir jis nugriuvo.
Pasak girininko pavaduotojo, medžio dalis, užgriuvusi ant kelio, buvo pašalinta, o likęs kamienas dar laukia sprendimo. Jį planuoja pasiimti Kaunatavos pagrindinės mokyklos mokiniai ir iš dar sveiko medžio likučio pasidaryti kažką atminčiai.
P. Rudnickas tvirtino, jog nėra kliūčių rasti ir paskirti kitą Tado Blindos pušį. Mat netoliese auga dar storesnė ir aukštesnė pušis. Ji netoli kelio, tad, apvalius teritoriją, būtų galima įrengti naują aikštelę ir istoriją prikelti.
Pasiūlymai
VĮ Telšių miškų urėdijos darbų saugos inžinierius Justinas Norvilas antrino kolegoms miškininkams, jog pušis neatlaikė dėl gamtos niokotojų nulupto didelio ploto medžio žievės.
J. Norvilo teigimu, jau tuomet buvo pageidavimų atrasti naują storą pušį ir ją pavadinti Tado Blindos vardu. Su girininkijos darbuotojais mėginta ieškoti. „Įsivaizdavome, kaip turėtų atrodyti pušis: stora, šakota, prie kelio (arba netoli kelio), aplink ją suformuota aikštelė. Ją būtų įmanoma suformuoti dirbtinai (apie 0,2–0,3 ha), kad galėtume pastatyti rekreacinius baldus, įrengti bent 10 automobilių stovėjimo aikštelę. Žinoma, bus sakančių, kad tai kičas – netikras dalykas, nors ir buvusi pušis, kuri dabar nuvirtusi, anot vietinių žmonių, jau buvusi ne ta tikroji Tado Blindos pušis“, – pasakojo pašnekovas.
Inžinierius sakė, kad vieta, kur stovėjo pušis, turi gerą aurą, žmonių pamėgta. Reikėtų pastatyti pavėsinę, atnaujinti esamus baldus, padaryti stendą, kur būtų aprašoma Byvainės giria, kurioje karaliavo Tadas Blinda. Nuo kelio (prie tvenkinio) pastatyti rodyklę „Byvainės atokvėpio vieta“, nurodant atstumą. „Tokios mintys sukasi galvoje, gal pasiseks šiemet įgyvendinti. O naują pušį parinkti – irgi galimas variantas, tik veikti reikia neskubant, gerai apgalvojant“, – kalbėjo J. Norvilas.
Būtina išsaugoti istorinę vietą
Tado Blindos ir jo vardu pavadintos pušies istorijos svarba neabejoja ir Telšių r. savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas: „Šia istorine vieta ir nuvirtusia pušimi rūpinasi Telšių miškų urėdijos Ubiškės girininkija, girininkijos darbuotojai. Ubiškės girininko pavaduotojas Petras Mažeika informavo, kad nauja pušis jau surasta netoli nuvirtusiosios. Artimiausiu metu urėdija bandys įteisinti ją kaip saugomą. Aplinkos sutvarkymu, takais, suoliukais ir kt. taip pat užsiims girininkija. Manau, kad žmonės greitai vėl galės nuvykti prie pušies ir ja pasidžiaugti.“
Blindos pušies turistai neranda
Dėl Tado Blindos pušies apgailestauja ir VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorė Kristina Miliuvienė. Moters nuomone, tą vietą daugiau lankė vietiniai gyventojai.
„Pas mus Turizmo centre apie ją turistai neklausinėjo. Biržuvėnų dvaro sodyboje taip pat neklausia“, – teigė centro direktorė.
Anksčiau, kai žmonės vykdavo prie Šatrijos kalno arba į Biržuvėnų dvaro sodybą, Turizmo informacijos centro darbuotojai pasiūlydavo aplankyti ir pakeliui esančią pušį. Bet keliauninkai jos tiesiog nerasdavo, nes nuo pagrindinio kelio nėra ženklų, o jei ir nusukdavo teisinga kryptimi, miške keliukas keletą kartų išsišakoja, tad dažnai ir nuklysdavo.
Pasak K. Miliuvienės, kol buvo Telšių apskrities administracija, Blindos pušis buvo įtraukta į lankytinų vietų ženklinimo projektą, bet projektas nelaimėtas, ženklas pastatytas nebuvo. „Esu mačiusi ten medinių nuorodų, bet jas dažnai nulaužo. Kol nėra ženklinimo iki lankytino objekto, mes lankytinų objektų sąraše jo atskirai ir neišskiriame, nors Telšių rajono žemėlapyje Blindos pušies ženklinimą palikome“, – tvirtino moteris.
Direktorė įsitikinusi, kad jeigu būtų sutvarkytas privažiavimas, nuorodos, įrengtos laužavietės, pastatyti suoleliai, stalai, informacinis stendas ir pan., norinčiųjų pamatyti istorinę vietą tikrai atsirastų: „Luokėje yra kultūros centras, bendradarbiaujant su juo, galima rengti ekskursijas su teatralizuotais veikėjais, pvz., Tadu Blinda ir plėšikais bei kt.“
dar viena sena pusi pakelbs prazuciai,gi ir vel vandalai nuzievins
I can’t hear anhtiyng over the sound of how awesome this article is.
Hi Lubos, just a FYI. Daylight Savings Time (known as Summer Time in Europe) ends here in the US (where observed) on Sunday the 4th of November at 2 AM local time. We then go back to Standard Time (I don't know what tht;a#39&s called in Europe, so I could accept your Winter Time usage).
Buvom praėjusį mėnesį susidarę ekskursijos maršrutą (Rapaliai, Biržuvėnai, Kinčiuliai, Šaukštelis, Pavandenė, Graužai) . Tado Blindos pušis taip pat buvo įtraukta. Įpusėjus mūsų ekskursijai atėjo ir Didžios pušies eilė. Iš tiesų, ką galiu pasakyti, tai tikrai ilgai klaidžiojom…tik beieškant, įvažiavus į čiabuvių kiemą, sužinojom, kad tos pušies jau nebėra, o vietoj jos buvo pasodinta kita, kurios, deja, taip pat nebėra. Viskas užžėlę, apleista…Norėjosi bent kažkokią tai istoriją išgirsti, įsijausti į tai, ko dabar jau nebėra. Labai gaila, kad tiek daug istorinių Lietuvos vietų jau yra apleista ir pamiršta… o daugeliui tai nerūpi, arba, tiesiog, visuomenė nėra šviečiama ar skatinama šviestis..