Rugpjūčio pabaigoje Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai iš posėdžio darbotvarkės išbraukė sprendimo projektą, kuriuo buvo siūloma pritarti projektui „Elektroninio bilieto sistemos Telšių viešajame transporte sukūrimas“ ir skirti jam lėšas. Tokį sprendimą politikai grindė tuo, kad projektas Tarybai pateiktas svarstyti visiškai nepristatytas ir nebaigtas. „Kas matėte projektą – pakelkite rankas. Jis yra nebaigtas. Dokumentu nepavadintum. Švelniai tariant, patvirtindami šį projektą mes padarysime nusikaltimą“, – posėdžio metu rėžė Tarybos narys Kęstutis Trečiokas bei pridūrė, jog iš projekto rengėjų reikia išsireikalauti, kad šie darbą atliktų iki galo.
Antanas NEKRAŠIUS
Praėjus vos kelioms savaitėms pakoreguotas projektas atsidūrė ant politikų stalo. Tačiau ir šį kartą Tarybos nariai negailėjo kritikos. Kalbama apie 845 tūkst. Eur investicijas Telšiuose, bet veiklos, kurios numatomos projekte, politikų manymu, vargu ar atneš naudą telšiškiams.
Apie projektą
Projekto „Elektroninio bilieto sistemos Telšių viešajame transporte sukūrimas“ tikslas – sukurti subalansuotas, efektyviu išteklių ir šiuolaikinių technologijų naudojimu grindžiamas darnaus judumo sistemas Telšiuose, o keliamas uždavinys – padidinti viešojo transporto patrauklumą diegiant elektroninio bilieto sistemą bei pagerinti specialiųjų poreikių turinčių žmonių galimybes saugiai judėti.
Projekto metu numatoma įgyvendinti tris veiklas: elektroninio bilieto sistemos sukūrimas, viešojo transporto stotelių įrengimas bei gatvių ir šaligatvių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Projektu siekiama, kad diegiant elektroninio bilieto sistemą būtų galima sėkmingai išnaudoti jau veikiančią elektroninio mokinio pažymėjimo infrastruktūrą, integravus į ją elektroninį bilietą. Tai užtikrintų saugesnį ir kontroliuojamą miesto mokyklų moksleivių judėjimą, taip pat ir rajono mokyklų moksleivių pavėžėjimo apskaitos skaidrumą.
Taip pat, projekto rengėjų teigimu, Telšių miestui tampant svarbiu turizmo centru, ypač aktualu bus išspręsti paslaugų teikimo turistams automatizavimą, apskaitą ir prieinamumą.
Turisto kortelė, kuri galėtų būti sukurta e. bilieto kortelės pagrindu, atitinkamai vizualizuojant ją, būtų labai paprastas ir patogus įrankis.
Elektroninis bilietas galėtų būti panaudotas kuriant miestiečio kortelę, kuri, kaip ir turisto kortelė, galėtų užtikrinti patogesnę ir labiau informuotą miestiečių prieigą prie muziejų, bibliotekų ir kitų kultūros objektų.
Esą neabejotinas privalumas miesto gyventojams ir svečiams būtų tinkamas transporto maršrutų informavimas sustojimo stotelių švieslentėmis bei internetu, pateikiant, kokiais maršrutais važiuoja autobusai, tikslų jų atvykimo laiką ir kt.
Įgyvendinant projektą užsibrėžta Muziejaus g. Telšiuose pritaikyti neįgaliųjų judėjimui visuomeninio transporto atžvilgiu (patekimas iš stotelės į transporto priemonę, pertvarkyti nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas ir pan.). Numatyti darbai: Muziejaus g. kairės pusės šaligatvio nuo L. Giros g. iki Parko g. rekonstravimas, Muziejaus g. kairės pusės pėsčiųjų ir dviračių tako nuo L. Giros g. iki D. Poškos g. įrengimas, pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų perėjų apšvietimo, septynių autobusų stotelių įrengimas.
Anot projekto rengėjų, elektroninio bilieto infrastruktūra ne tik pagerintų miesto transporto infrastruktūros prieinamumą, informuotumą, saugumą ir miesto įvaizdį, bet ir ateityje taptų integruojančiu pagrindu sukurti naujas, labiau prieinamas paslaugas švietimo, kultūros ir turizmo sektoriuje.
Bendra projekto vertė – 845 084 Eur. Iš jų: Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – 718 321 Eur, Savivaldybės biudžeto – 126 763 Eur. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2020 m.
Dalis politikų abejoja dėl projekte numatytų veiklų
Šią savaitę įvyko dar vienas projekto „Elektroninio bilieto sistemos Telšių viešajame transporte sukūrimas“ svarstymas. Politikai prieš neeilinį Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį susirinko į jungtinį Verslo, ekonomikos ir finansų bei Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetą. Tačiau ir vėl, daugelio Tarybos narių teigimu, pateiktas svarstyti projektas nėra baigtas, jame trūksta aiškumo, ir nors dalis projekte numatytų veiklų yra girtinos, esti tokių, kurių naudingumas gyventojams bei efektyvumas kelia klausimų.
„Keistoka. 845 tūkst. Eur, kurie atneš abejotiną naudą, – 1 proc. daugiau žmonių pradės naudotis viešuoju transportu, – posėdyje kalbėjo Tarybos narys Juozas Butkevičius. – Iš kur tas 1 procentas nukrito? Jis keistai skamba prie visos šitos sumos. Ar mes esame tikri dėl viso šio projekto? Gal ateityje visiškai atsisakysime bilietų miesto susisiekimo maršrutais: juk dabar vežame nemokamai vaikus, pensininkus… Likęs tik nedidelis kontingentas žmonių, kurie moka už viešąjį transportą. Ar nepadarysime taip kaip su kai kuriomis mokyklomis, kada investavome į jų sutvarkymą, bet galiausiai uždarėme?“ J. Butkevičius pastebėjo, jog kartais Telšių rajono savivaldybė sugeba parengti ir suderinti tokius projektus, kaip antai Sedos g. rekonstrukcijos: „Dėl šios gatvės žymėjimo aš negaliu sustoti ir patikusios merginos pakelėje pasiimti, nes draudžiama kirsti ištisinę liniją. Tenka kažkur važiuoti apsisukti, o grįžus ji ant manęs jau būna supykusi ir nebesišneka, nes iškart nesustojau.“
Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Rimantas Adomaitis išreiškė abejones dėl pasirinktos Muziejaus g.: „Nesuprantama, kodėl buvo pasirinkta Muziejaus g., kuri priklauso regioniniams keliams. Užuot sutvarkę kitose miesto gatvėse esančius autobusų sustojimus. O ir aikštelių skaičius (planuojama įrengti 7 autobusų stoteles, – red.), kada tokia didelė pinigų suma, man atrodo per mažas.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys K. Trečiokas pabrėžė, jog naujų projektų ir investicijų Telšiams būtinai reikia. Tačiau projektas, kuriam prašoma Tarybos pritarimo, turi tam tikrų niuansų, dėl kurių jis šiandien negali priimti sprendimo. „Pirkimų dokumentuose nurodytose techninėse užduotyse buvo labai aiškiai parašyta, jog reikia parengti investicinį projektą, sąnaudų efektyvumo analizę, išnagrinėti ne mažiau kaip 2 alternatyvas ir, parinkus optimaliausią įgyvendinimo variantą, jam paruošti vizualinį pristatymą. To nėra. To nebuvo padaryta, – kalbėjo K. Trečiokas. – Aš nežinau, kas šiandien gali tokį projektą pasirašyti, palaiminti, nes jis nėra galutinai paruoštas. Sumos efektingos, bet po to gali būti kitas efektas – telšiškiai sakys, ką jūs čia padarėte ir dar šitiek sumokėjote?! Rangovas, įgyvendinantis tokį projektą, trintų rankomis, nes faktiškai jam nėra jokių apribojimų, kur jis tuos 845 tūkst. Eur gali panaudoti.“
Tarybos narys Almantas Lukavičius teigė taip pat nepritariantis pateiktam svarstyti projektui. Anot politiko, iš esmės nuo pirminio varianto projektas niekuo nesiskiria: „Viskas sumaišyta, pamaišyta ir vėl pateikta.“ Nėra sąnaudų efektyvumo pagrindimo, neaišku, ar įgyvendinus projektą Telšiuose būtų išspręsta vienokia ar kitokia problema.
A. Lukavičiui prieštaravo Algirdas Bacevičius. Politiko teigimu, investicinis projektas – tai nėra verslo planas ir nereikia tikėtis pelno. Esą svarbiausia, kad būtų teikiama kokybiška bei moderni paslauga, puošiamas miestas, tvarkomos gatvės, gerinama infrastruktūra ir t. t.
Į šiuos kolegos žodžius A. Lukavičius atkirto klausimu: esą kodėl tada A. Bacevičius kabinėjosi prie šiemet Taryboje svarstyto Biržulio ežero projekto ir sakė, jog „pinigai išmetami į balą“. „Tai ten irgi niekas neatsipirks – bus tvarkoma, gražinama aplinka. Mes kalbame apie tą patį, tik vienas už kitą protingesni norime pasirodyti. Sėkmės!“ – pyktelėjo A. Lukavičius.
Tarybos narys Algirdas Tarvainis taip pat abejojo, ar tokiam projektui išleidus 845 tūkst. Eur rajono gyventojai pajus kokią nors naudą.
Galiausiai jungtiniam Verslo, ekonomikos ir finansų bei Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetui pirmininkavęs R. Adomaitis dar kartą atkreipė projekto rengėjų dėmesį bei paragino atsižvelgti į Tarybos narių išreikštas pastabas. Esą kitu atveju į Tarybą projektas pateks su neigiama nuomone.
Ponas Tarai Vaini,gyventojai pajustų naudą jei jūs nušienautumet savo sklypą-usnyną kuris randasi po kaire nuo plytinės pasukus link Lieplaukės,šalia gražiai dygstančio naujų namų kvartalo.Tai gėda,prisgrobia pponai žemių tiek,kad neaprėpia prižiūrėti o gal ir pamiršta
kaina kaip metinė autobuso parko apyvarta.