„Ne­ži­no­jau, kad man dep­re­si­ja“

Po­gim­dy­mi­nė dep­re­si­ja yra daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tis psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mas po gim­dy­mo. Nau­jau­si ty­ri­mai at­sklei­džia, kad dep­re­si­ja su­ser­ga maž­daug 19 pro­cen­tų pa­gim­džiu­sių mo­te­rų, ta­čiau pa­na­šus skai­čius jų pa­gal­bos ne­si­krei­pia.

Žmo­gaus emo­ci­nė svei­ka­ta kin­ta pri­klau­so­mai nuo to, kaip ja rū­pi­na­mės – ka­da ir kaip ieš­ko­me bū­dų jaus­tis ge­riau. Su vie­šo­sios įstai­gos Kri­zi­nio nėš­tu­mo cent­ro psi­cho­lo­ge Rū­ta Mic­ke­vi­čie­ne kal­ba­mės apie po­gim­dy­mi­nės dep­re­si­jos prie­žas­tis, simp­to­mus ir pa­gal­bos bū­dus.

Su­sirg­ti ga­li ir vy­rai

Po­gim­dy­mi­nis lai­ko­tar­pis dar ki­taip yra va­di­na­mas ket­vir­tuo­ju tri­mest­ru. Jis pra­si­de­da su nau­ja­gi­mio už­gi­mi­mu ir trun­ka maž­daug apie 8 sa­vai­tes ar il­giau.

Anot Kri­zi­nio nėš­tu­mo cent­ro psi­cho­lo­gės, be­si­lau­kian­ti ir pa­gim­džiu­si ma­ma iš­gy­ve­na fi­zi­nius, bio­che­mi­nius, neu­ro­fi­zio­lo­gi­nius, so­cia­li­nius ir psi­cho­lo­gi­nius po­ky­čius, ly­di­mus įvai­raus in­ten­sy­vu­mo jaus­mų ir emo­ci­jų.

To­dėl psi­cho­lo­gė R. Mic­ke­vi­čie­nė ak­cen­tuo­ja: dep­re­si­ja po gim­dy­mo ga­li su­si­rgti bet ku­ri mo­te­ris, bet tai ne­reiš­kia, kad ji yra blo­ga ma­ma – šiuo me­tu jai yra sun­ku ir rei­ka­lin­ga pa­gal­ba.

„Po­gim­dy­mi­nę dep­re­si­ją diag­no­zuo­ja psi­chiat­ras pa­gal mo­ters jau­čia­mus fi­zi­nius ir emo­ci­nius po­žy­mius, jų in­ten­sy­vu­mą, truk­mę ir di­na­mi­ką.

Šio psi­chi­kos su­tri­ki­mo nu­sta­ty­mas yra keb­lus. So­ma­ti­niai po­gim­dy­mi­nės dep­re­si­jos simp­to­mai yra pa­na­šūs į tuos, ku­riuos iš­sa­ko vi­sos nau­ja­gi­mių ma­mos. Jos su­si­du­ria su mie­go ir ape­ti­to su­tri­ki­mais, nuo­var­giu ir per­var­gi­mu, sun­ku­mais su­si­tvar­ky­ti su kas­die­niais ruo­šos dar­bais.

Dėl to po­gim­dy­mi­nė dep­re­si­ja tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma komp­lek­siš­kai“, – kal­bė­jo psi­cho­lo­gė ir pri­dė­jo, kad ne tik mo­te­rys, bet ir 4–7 pro­c. vy­rų ser­ga dep­re­si­ja po vai­ko gi­mi­mo.

Sun­ku įvar­dy­ti vie­ną prie­žas­tį

Sie­kiant nu­sta­ty­ti, kas su­ke­lia po­gim­dy­mi­nę dep­re­si­ją, ti­ria­mi įvai­rūs veiks­niai, pa­vyz­džiui, am­žius, gy­ve­na­mo­ji vie­ta, iš­si­la­vi­ni­mas, užim­tu­mas, so­cia­li­nis pa­lai­ky­mas, sau­gu­mas, ži­nia apie nėš­tu­mą, mo­ti­nys­tės pa­tir­tis, pa­ja­mos ir kt. Ke­lių mo­te­riai ne­pa­lan­kių veiks­nių kom­bi­na­ci­ja ga­li tu­rė­ti įta­kos ženk­liam po­gim­dy­mi­nės dep­re­si­jos ri­zi­kos išau­gi­mui.

„Nė­ra vie­nos konk­re­čios prie­žas­ties šiam su­tri­ki­mui ras­tis. Tai ga­li bū­ti hor­mo­nų svy­ra­vi­mas (po gim­dy­mo, žin­dy­mo lai­ko­tar­piu ir nu­trau­kus žin­dy­mą), sir­gi­mas dep­re­si­ja iki nėš­tu­mo ar­ba nėš­tu­mo lai­ko­tar­piu, ne­pla­nuo­tas ar­ba kri­zi­nis nėš­tu­mas, ne­su­ta­ri­mai su vy­ru, so­cia­li­nio pa­lai­ky­mo sto­ka ir kt.

Kiek­vie­nas as­muo yra in­di­vi­dua­lus ir vi­sos anks­tes­nės pa­tir­tys, li­gos, psi­cho­lo­gi­nis at­spa­ru­mas ir emo­ci­jų val­dy­mas da­ro įta­ką psi­cho­lo­gi­nei svei­ka­tai po gim­dy­mo“, – sa­kė psi­cho­lo­gė.

Tai ga­li pa­lik­ti il­ga­lai­kių pa­sek­mių pa­čiai ma­mai, jos nau­ja­gi­miui ir vi­sai šei­mai. Dėl pa­ki­tu­sios emo­ci­nės būk­lės ma­mai tam­pa sun­ku kur­ti sau­gų ir prie­rai­šų ry­šį su sa­vo vai­ku, juo rū­pi­na­ma­si šal­tai, van­giai, dėl to di­dė­ja ti­ki­my­bė, kad vai­kas atei­ty­je su­si­durs su emo­ci­niais ir kog­ni­ty­vi­niais rai­dos su­tri­ki­mais ar el­ge­sio pro­ble­mo­mis.

„Ne­gy­do­ma po­gim­dy­mi­nė dep­re­si­ja ga­li pe­raug­ti į il­ga­lai­kę dep­re­si­ją ar pa­si­kar­to­ti po ki­to gim­dy­mo. Li­ga ap­sun­ki­na ma­mos san­ty­kius ne tik su nau­ja­gi­miu, bet ir li­ku­sia šei­mos da­li­mi“, – tei­gė psi­cho­lo­gė.

Lai­ku pa­ste­bė­ki­te šauk­tu­kus

Pas­te­bi­ma, kad dep­re­si­nio su­tri­ki­mo epi­zo­das ga­li pra­si­dė­ti ir per nėš­tu­mą, ir po gim­dy­mo. Dep­re­si­jos epi­zo­dai po gim­dy­mo nu­sta­to­mi pus­ket­vir­to kar­to daž­niau nei nėš­tu­mo me­tu. Daž­niau­siai po­gim­dy­mi­nė dep­re­si­ja iš­ryš­kė­ja per pir­mus mė­ne­sius po gim­dy­mo, ta­čiau, R. Mic­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, ji ga­li pa­si­reikš­ti ir praė­jus pus­me­čiui ar net me­tams po gim­dy­mo.

Pap­ras­tai iš­ski­ria­mi po­žy­miai, ku­rie be jo­kio pa­ge­rė­ji­mo tę­sia­si dvi sa­vai­tes ar dau­giau, yra in­ten­sy­vus liū­de­sys, ver­ki­mas, bai­min­gu­mas, tuš­tu­mos jaus­mas, grei­tas irz­lu­mas, pyk­tis, ener­gi­jos ir mo­ty­va­ci­jos sto­ka.

„Prie pa­grin­di­nių simp­to­mų pri­ski­ria­mas su­tri­kęs mie­gas ir ape­ti­tas, ne­vil­tis, ma­lo­nu­mo jaus­mo pra­ra­di­mas, apa­ti­ja, už­si­sklen­di­mas nuo ar­ti­mų­jų ir sa­vęs nu­ver­ti­mo jaus­mas, nes su­si­du­ria­ma su sun­ku­mais ras­ti ir pa­jaus­ti ry­šį su kū­di­kiu. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai mo­te­ris kan­ki­na bai­mė su­žeis­ti ar ki­taip pa­kenk­ti kū­di­kiui, ky­la min­čių apie sa­vęs ža­lo­ji­mą ar net mir­tį“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

R. Mic­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­gal­bos be­si­krei­pian­čios mo­te­rys ne­re­tai pa­čios pa­ste­bi daž­niau pa­si­tai­kan­čius psi­cho­lo­gi­nės būk­lės po­ky­čius, to­dėl už­duo­da sau klau­si­mus: „Ar nor­ma­lu su­si­lauk­ti la­bai lauk­to kū­di­kio ir juo ne­si­džiaug­ti?“, „Ko­dėl džiu­gias aki­mir­kas už­go­žia liū­de­sys, tuš­tu­ma, aša­ros?“, „Ar nor­ma­lu yra lauk­ti, kol kas nors ateis ir iš­gel­bės ma­ne nuo ma­no pa­čios kū­di­kio?“. Anot psi­cho­lo­gės, tai yra pir­mie­ji rau­do­nie­ji šauk­tu­kai – anks­ty­va­sis pa­gal­bos šauks­mas, į ku­rį svar­bu lai­ku at­kreip­ti dė­me­sį.

Iš Tel­šių ra­jo­no ki­lu­si Mo­ni­ka sa­kė pa­ti su­pra­tu­si esant pro­ble­mą, kai lai­ky­da­ma ran­ko­se nau­ja­gi­mį ne­ga­lė­da­vo su­lai­ky­ti aša­rų. „Iš pra­džių pa­ti ne­sup­ra­tau, kaip ir ka­da pra­dė­da­vau verk­ti. To bu­vo neį­ma­no­ma su­val­dy­ti. Abu su vy­ru la­bai lau­kė­me duk­ry­tės, to­dėl nė ne­ban­džiau vis­ko pa­lik­ti iš­si­spręs­ti sa­vai­me, to­dėl krei­piau­si pa­gal­bos ir vis­kas su­si­tvar­kė“, – da­li­jo­si Mo­ni­ka.

Už­duo­ki­te sau klau­si­mus

Pa­sak R. Mic­ke­vi­čie­nės, vi­sų pir­ma pa­gal­bos ran­ką svar­bu iš­ties­ti pa­čiam sau. Be­si­lau­kian­ti ar ne­se­niai pa­gim­džiu­si mo­te­ris ga­li sa­va­ran­kiš­kai už­kirs­ti ke­lią dep­re­si­jos for­ma­vi­mui­si ar ženk­liai pa­leng­vin­ti su­tri­ki­mo po­žy­mius, įsi­pa­rei­go­da­ma rū­pin­tis sa­vi­mi.

Kri­zi­nio nėš­tu­mo cent­re dir­ban­ti spe­cia­lis­tė be­si­lau­kian­čias ir pa­gim­džiu­sias klien­tes drą­si­na kon­cent­ruo­tis į pen­kias sri­tis: min­tis, mie­gą, mankš­tą, mi­ty­bą ir ma­lo­nu­mus.

„Pak­laus­ki­te sa­vęs: ar ma­no lū­kes­čiai sau rea­lis­tiš­ki, kaip kas­dien sa­ve pa­drą­si­nu ir rū­pi­nuo­si min­čių šva­ra? Kaip su­pran­tu mie­go svar­bą sa­vo or­ga­niz­mui ir ieš­kau bū­dų pail­sė­ti? Ar ma­no mi­ty­ba pil­na­ver­tė, o val­gy­mo įpro­čiai tin­ka­mi? Kaip fi­zi­niu ak­ty­vu­mu pa­de­du sa­vo kū­nui stip­rė­ti ir at­si­gau­ti? Kaip ma­lo­nu­mais paį­vai­rin­ta ru­ti­na vei­kia ma­no emo­ci­nę svei­ka­tą?“ – dar­bo pra­kti­ko­mis da­li­jo­si spe­cia­lis­tė.

Tuo at­ve­ju, kai ma­mai da­ro­si per sun­ku pa­si­rū­pin­ti nau­ja­gi­miu, o emo­ci­nė ir psi­chi­kos svei­ka­ta pra­stė­ja, į pa­gal­bą tu­rė­tų at­sku­bė­ti ar­ti­mie­ji. Ypač svar­bu, kad ap­lin­ki­niai pa­siū­ly­tų konk­re­čią pa­gal­bą: pa­si­rū­pin­tų vai­ku ir leis­tų ma­mai pail­sė­ti, pa­si­da­ly­tų konk­re­čia in­for­ma­ci­ja su pa­gal­bos kon­tak­tais, pa­ly­dė­tų pas spe­cia­lis­tus ar pa­dė­tų už­si­re­gist­ruo­ti vi­zi­tui.
„Kai mo­te­riai sun­ku su­pras­ti, ar jai rei­kia pa­gal­bos, o šei­ma ne­ži­no, kaip pa­dė­ti, svar­bu kreip­tis į spe­cia­lis­tus. Vi­sais at­ve­jais svar­bu pri­si­min­ti, kad kreip­tis pa­gal­bos yra nor­ma­lu, ypač kai vyks­ta svar­būs iš­gy­ve­ni­mai, sie­jan­tys vi­są šei­mą, ku­riuos ma­mai pa­kel­ti da­ro­si per sun­ku“, – kal­bė­jo Kri­zi­nio nėš­tu­mo cent­ro spe­cia­lis­tė R. Mic­ke­vi­čie­nė.

Jau­čiant emo­ci­nius sun­ku­mus ga­li­ma kreip­tis į emo­ci­nės pa­ra­mos tar­ny­bas, pa­gal­ba tei­kia­ma te­le­fo­nu 1809 ar­ba in­ter­ne­ti­niu su­si­ra­ši­nė­ji­mu. Taip pat ir Kri­zi­nio nėš­tu­mo cent­ras kon­sul­tuo­ja ne­mo­ka­mai gy­vai ar­ba nuo­to­li­niu bū­du, kreip­tis ga­li­ma el. pa­štu: pagalba@krizinionestumocentras.lt. Esant ūmiai būk­lei, kai gre­sia pa­vo­jus svei­ka­tai ar­ba gy­vy­bei, skam­bin­ki­te bend­ruo­ju pa­gal­bos nu­me­riu 112.