Redakcija gavo kvietimą liepos 2 d. atvykti į Nevarėnų kultūros centrą: vyks performanso (angl. performance – įvykdymas, vaidinimas; t. y. postmodernistinio meno rūšis: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas) improvizacijų teatro pasirodymas „Gyvenimas – teatras. Artistai – mes“. Įdomu?!
Nevarėnų kultūros centro meno vadovė Alvyda Kniurienė informavo, kad Nevarėnai dalyvauja Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programoje. Yra parengtas projektas „Kultūros inovacijos – naujos bendradarbiavimo galimybių kūrėjos“. Tarptautinis projektas apima daugelį kultūrinių veiklų. Jame dalyvauja Saldų rajonas (Latvija) ir Telšių bei Mažeikių rajonai (Lietuva). Lietuvoje projektui vadovauja Nevarėnų seniūnijos seniūnė Vilma Šakienė.
Liepos 2 d. Nevarėnų kultūros centre ir buvo pristatytas vienas iš projekto veiklos rezultatų – performanso improvizacijų teatro pasirodymas „Gyvenimas – teatras. Artistai – mes“.
Teatro atmosfera vyravo jau Nevarėnų kultūros centro kieme: aktorių veidus slėpė kaukės, kūnus dengė vienodas juodas rūbas. Išraiškos priemonė – tik plastiški kūno judesiai ir mizanscenų kaita. Režisieriams davus signalą, aktoriai nuskubėjo į sceną. Pasirodymas truko vos 20 minučių: tas pats juodas rūbas ir judesys, šiek tiek šviesos, muzikos ir keletas frazių lietuviškai, žemaitiškai ir latviškai…
Kur jaunimas išmoko teatro meno?
Birželio 28–29 dienomis Druvoje (Saldų r.) vyko šio teatro, kurio aktoriai – Lietuvos ir Latvijos jaunimas, kūrybinė stovykla. Su jaunimu dirbo Latvijos ir Lietuvos režisieriai: Ingūna Maciulevicė (Latvija), Artūras Butkus (Telšiai), Alvyda Kniurienė (Nevarėnai); dailininkė Anita Zyvertė (Latvija), asistentai Armandas Kapteinis ir Vita Jegera (Latvija).
Liepos 1–2 dienomis stovykla persikėlė į Nevarėnų kultūros centrą. Čia kūrybingą jaunimą lavino tie patys režisieriai, į veiklą įsitraukė ir šviesos operatorius Rimantas Gaižauskas, muzikos vadovas Martynas Miliauskas. Darbo grupei vadovavo Albinas Šmukšta. Nevarėnuose surengtas ir pirmasis performanso teatro pasirodymas.
A. Kniurienė pasakojo, kad kūrybinėje stovykloje poilsiavo ir dirbo jaunimas nuo 13 iki 20 metų. Visi patyrė daug neišdildomų įspūdžių, įgijo patirties inovatyviame sporto teatre. Pasak stovyklautojų, Lietuvoje kol kas tokio pobūdžio teatro nėra, o Latvijoje ruošiami šio žanro specialistai.