Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, jog nerenovuotų daugiabučių gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl potencialaus šildymo kainų augimo ir to, kad ateityje renovacija brangs. Stebint paskutines tendencijas, realu, kad šios baimės išsipildys – mokesčiai už šildymą augs dar šįmet.
Net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. – dujos, dar 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su praėjusiais metais, biokuro kainos išaugo 30–40 proc., gamtinių dujų – dvigubai, ir šie faktoriai lems padidėjusias šildymo kainas.
Šilumos kainos nuosekliai augs
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad pastaruosius dvejus metus šalies gyventojai galėjo džiaugtis išskirtinai žemomis biokuro ir dujų kainomis. Šio rodiklio kilimas nėra labai drastiškas, tačiau grįžtame ten, kur jau buvome – į 2019 m. šildymo sezoną.
„Prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus užpuolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų – ypač Ukrainoje ir Baltarusijoje. Kaimyninėje šalyje teko iškirsti didžiulius miškų plotus, taip susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, kuriuos reikėjo skubiai eksportuoti – tai sudarė beveik 30 proc. Lietuvos rinkos ir kainavo mažiau dėl skubaus poreikio realizuoti. Ši situacija gerokai numušė kainas biokuro rinkoje, tad pastaruosius dvejus metus šiluma buvo atpigusi“, – pažymi V. Lukoševičius.
Anot jo, tai buvo išskirtinis atvejis, tačiau Baltarusijoje jau atlikti sanitariniai kirtimai, o žievėgraužių plitimas – sukontroliuotas. Taip pat pačioje Baltarusijoje smulkintos medienos poreikis auga, kadangi vyksta elektrinių, katilinių ir celiuliozės bei plokščių fabrikų statybos.
„Neverta galvoti, kad šilumos kainų augimas yra itin didelis, tačiau tokio pigaus biokuro nebeturėsime. Medienos atliekų paklausa didėja visur, todėl tikėtina, kad kainos sistemiškai gali kilti“, – sako V. Lukoševičius.
Kokio kainų augimo tikėtis?
Situacija kiekviename Lietuvos mieste kiek skiriasi, kadangi šilumos kainas koreguoja daug faktorių. Vienas iš jų – biokuro rinka, išskyrus Vilnių, kuriame vis dar sudeginama daug dujų. Tačiau, LŠTA prezidento teigimu, šį sezoną mokesčiai už šildymą greičiausiai bus 10–27 proc. didesni nei pernai. Ir nors galutinės kainos dar nežinomos, pabrangimas tikrai bus.
Vis dėlto labiausiai šilumos kainų augimą pajaus energiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai, kurių būstuose didžioji dalis šilumos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintas sienas bei stogą. Ir nors negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, galime pasirūpinti savo būstų energiniu efektyvumu. Didžiausias potencialas, siekiant mažinti išlaidas už šildymą, slypi renovacijoje.
„Visi šalies daugiabučiai turi šilumos apskaitą, kuria galima išmatuoti realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek konkrečiuose daugiabučiuose šilumos buvo suvartojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po būsto modernizacijos gauna sąskaitas, kurios būna 2–3 kartus mažesnės nei prieš tai buvusios. Ir kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą moka daugiau kaip 100 Eur, kiti, gyvenantys naujuose arba renovuotuose energiškai efektyviuose būstuose, už šią paslaugą gali išleisti vos 20 Eur“, – pažymi V. Lukoševičius.
Loading ...
