Nėra sporto ten, kur nėra žaidimo

Šachmatai – tai pats seniausias žaidimas, mokslas ir sportas. Prisimenant istoriją, šis žaidimas prieš 1500 metų sugalvotas ir įgyvendintas Indijoje vieno įtakingo indų didiko užsakymu. Tas, kuris tą žaidimą sugalvojo, už darbą paprašė atsilyginti grūdais už kiekvieną šachmatų lentos langelį. Būtent už pirmąjį – 1 grūdą, už antrąjį – 2, už 3-iąjį – dvigubai, t. y. 4, už 4-ąjį – vėl dvigubai, t. y. 8, ir t. t. Už 64-ąjį – 9.823.372.036.854.775.808 grūdus. O iš viso kiek tai bus – lai paskaičiuoja patys šachmatininkai. Norint gauti tokį grūdų skaičių, reikėtų žemės rutulį sėti javais net 8-erius metus.
Šiuo metu šachmatus žino kas penktas, o jais žaidžia kas dešimtas pasaulio žmogus. Šachmatai – įdomiausias ir sudėtingiausias intelektualus žaidimas, turintis meno elementų. Jis kažkiek imituoja žmogaus gyvenimo eigą, gyvenimo kelią su klaidomis ir pasiekimais. Tai – proto ir valios lavinimo priemonė. Kartu šachmatai yra sportas, reikalaujantis kantrybės ir ištvermės, smegenų veiklos tempo. Šis sportas jauniems – lavinti jei ne raumenis, tai smegenis, seniems – neleisti toms smegenims senti. Šachmatais žaidė daugelis pasaulio didikų, karvedžiai, ministrai, žymūs sportininkai. Ir dabar rengiami pasaulinio masto turnyrai, kurių nugalėtojais praeityje buvę indai, šiais laikais lyderių pozicijas laiko žydai.
Lietuvoje pirmasis šachmatų būrelis susikūrė 1887 m. Vilniuje. 1912 m. čia surengtas pirmasis šachmatų meistrų turnyras, kur dalyvavo didžioji dalis žydų kilmės žaidėjų. Lietuvai tapus nepriklausomai, 1918 m. įvyko pirmasis tarptautinis turnyras, kur taip pat dominavo žydai su Izaoku Vistaneckiu priešakyje. Tik 1931-ieji tapo lietuvio šachmatininko Vl. Mikėno era. Jo talentas buvo pakankamai ryškus. Šis Lietuvos čempionas yra įveikęs tokias garsenybes kaip Alichiną, Botviniką, Smyslovą, Talį.
Dabartinės nepriklausomybės laikais Lietuvą garsina tarptautinė didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 1993 m., būdama 10 metų, ji tapo Europos šachmatų čempione, 2011 ir 2013 m. Europos moterų čempionate laimėjo aukso medalius. Viktorijos FIDE reitingas – 2 534 balai, pasiektas praėjusių metų balandžio mėnesį. Ši sportininkė – Šiaulių miesto garbės pilietė ir LR Seimo narė.
Tačiau tai – individualiomis pastangomis pasiekti vienetiniai rezultatai. Be kelių parkų ar gatvių šio žaidimo aikštelių Vilniaus, Šiaulių, Radviliškio miestuose, taip pat ir Telšiuose, šiai intelektualiai sporto šakai dėmesio valdžia neskiria. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo šachmatininkai beveik visose olimpiadose atstovavo tik iš idėjos, negaudami už tai jokio atlygio. Dėl panašių priežasčių šalį paliko ir ta pati Čmilytė. Tai rodo, kad šachmatai valstybei nerūpi, jai pakanka „oranžinio kamuolio“ politikos. Telšiuose taip pat skeptiškai žiūrint į šachmatų sportą, šachmatininkai buvo išvaryti iš sporto mokyklos patalpų ir šiuo metu treniruojasi bei žaidžia mokyklos sanitarinių sąlygų neatitinkančiame rūsyje, kur nėra ventiliacijos, dėl drėgmės supuvusios grindys, pelija esamas inventorius ir tie patys šachmatai. Keleto jaunuolių tėvai atsisakė savo atžalas leisti į šias treniruotes, susirgo treneris. O Savivaldybės sporto departamento direktorius anksčiau turėtose patalpose susodino savo poniutes.
Tenka tik apgailestauti, kad mūsų jaunimas gimsta Lietuvoje, ne Prancūzijoje, kur kasmet 300 tūkst. pradinukų pradeda mokytis žaisti šachmatais. O reikėtų, kad vieną kartą Lietuvos valdžia pamiltų intelektualiojo žaidimo sportininkus, suprastų jų pastangų reikšmę šalies jaunimo ugdymui ir remtų šachmatus ne žodžiais, o darbais.
Žaidėjas J. R. MITKUS