
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nusprendė, kad neturi būti gatvių, pavadintų Salomėjos Nėries vardu. Centras įvertino faktus, kad S. Nėris veikė okupacinėse politinėse ir okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms struktūroms įtvirtinant sovietinę okupaciją ir vykdant represijas, 1940 m. buvo „liaudies seimo“ delegacijos narė ir vyko į SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesiją, kurioje buvo įtvirtinta Lietuvos aneksija, 1941–1945 m. buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė, savo kūryba aktyviai propagavo okupacinę valdžią, todėl S. Nėries gatvės pavadinimas Telšių mieste iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę ir jis turi būti pakeistas.
Deja, visi šie argumentai nepaveikė S. Nėries gatvės gyventojų ir, kaip paaiškėjo, kai kurių Telšių rajono politikų. Arši diskusija įsiplieskė vasario 27 dieną vykusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje, į kurį buvo atvykę ir minėtos gatvės gyventojai.
Giedra AKAVICKIENĖ
Gyventojams netiko nė vienas variantas
Klausimą Savivaldybės tarybai pristatė Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Urbonas. Jis pažymėjo, kad ne pirmame Tarybos posėdyje keliamas klausimas dėl sovietinio palikimo – gatvių pavadinimų – naikinimo.
S. Urbono teigimu, tai mus įpareigoja teisės aktai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, todėl Tarybos rankos suvaržytos.
„Klausimas jautrus, siekiame išklausyti visų nuomones, buvo rengiami susitikimai su gyventojais. Diskusijos vyko audringai, buvo gautas raštas su parašais gyventojų, sutinkančių, kad S. Nėries gatvės pavadinimas būtų pakeistas į Neries, siejamas su upe. Paskui gyventojai persigalvojo, atsiėmė parašus“, – kalbėjo S. Urbonas.
Iš tikrųjų 2025 m. sausio 21 d. Telšių rajono savivaldybės administracija gavo S. Nėries gatvės gyventojų prašymą „Dėl gatvės pavadinimo pakeitimo“, kuriame 48 asmenys pasirašė už Neries gatvės pavadinimą vietoje S. Nėries gatvės pavadinimo.
Prieš tai vykusiame Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos posėdyje buvo pateikti trys gatvės pavadinimo variantai: Algmino, Eduardo Čiužo ir Vytauto Mačernio.
Šie pavadinimai pristatyti gyventojams, bet jie netiko.
Tarybos posėdis priminė turgų
Politikai tvirtino, kad Tarybai svarbi gyventojų nuomonė, tačiau šie kalbėjo vienas per kitą, įsijungė politikai, tad Tarybos posėdis ėmė panašėti į turgų.
Du gyventojų atstovai iš tribūnos aiškino, jog visa gatvė nori, kad būtų paliktas, jų nuomone, gražus Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas, ir prašė Tarybos palikti šį pavadinimą.
„Jeigu aš gyvenu 60 metų šioje gatvėje, kodėl jūs turite balsuoti, kad reikia pakeisti pavadinimą? Gatvė neremontuota. Pirma suremontuokite gatvę, o paskui tik keiskite pavadinimą“, – pyko telšiškis.
Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus į priekaištą atsakė, kad dalis S. Nėries gatvės suremontuota. Gyventojas nesutiko: „Einant galima apvirsti.“

Meras atskleidė situacijos rimtumą
Meras aiškino, jog turėjome keletą gatvių su sovietiniais pavadinimais, jos buvo pakeistos, liko tik Salomėjos Nėries. Gyventojai nesutiko dėl jos pavadinimo pakeitimo, rašė raštus, kurie perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dar kartą peržiūrėti klausimą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo būtinumo. Gautas atsakymas, kad gatvės pavadinimas turi būti pakeistas.
„Mes esame įpareigoti pakeisti S. Nėries gatvės pavadinimą ir, jei to nepadarysime, atsidursime teisme. Teismas įpareigos Savivaldybę priimti tokį sprendimą“, – situacijos rimtumą aiškino T. Katkus.
Tarybos narys S. Urbonas papildė, kad, Savivaldybei nepaisant teismo įpareigojimo, gali tekti mokėti po 1 000 Eur baudos per dieną.
Meras T. Katkus informavo gyventojus, jog gatvės lenteles nemokamai pakeis seniūnija, o gyventojai dokumentus pasikeis atlikdami kokius nors notarinius veiksmus.
Išsišokėlio lauks Etikos komisija
Situaciją „vainikavo“ Tarybos nario Lino Šedvilo kalba, kuri neliko nepastebėta ir už kurią politikas, kaip manoma, bus svarstomas Etikos komisijoje.
„Labai džiaugiuosi, kad žmonės sukilo, atėjo, išsakė savo nuomonę. Prisipažįstu, kad esu kolaborantas – būdamas vaikas rusų laikais kolchoze kroviau šieną už 3 rublius per dieną, paskui dirbau meno vadovu, gaudavau 90 rublių. Visi dirbom prie rusų, kėlėm ekonomiką, visi buvom kolaborantais…“ – rėžė kalbą frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Šedvilas. Jį nesėkmingai bandė nutraukti ir meras T. Katkus, ir Tarybos narys S. Urbonas.
L. Šedvilas ragino susirinkusiuosius nekeisti S. Nėries gatvės pavadinimo ir nebijoti teismo.
Tarybos narys Martinas Leščiauskas aiškino, kad S. Nėries gatvės gyventojai turi spręsti, koks jiems tinka pavadinimas, o ne politikai. Tačiau pripažino, kad įstatymo reikės laikytis, šis gatvės pavadinimas turės būti keičiamas, todėl ir siūlęs Neries upės pavadinimą, kuris išsaugotų gyventojams sentimentus.
Prieš balsavimą M. Leščiauskas kalbėjo, kad Seime turime buvusių aršių komunistų, o dabar svarbiausiu klausimu tapo gatvių pavadinimų keitimas, kai valstybėje yra rimtesnių problemų, tokių kaip gynybos. „Pakeitę lenteles, ar mes gyvensime saugiau? Nemanau“, – sakė jis.
Gyvename teisinėje valstybėje
Tarybos narys Algirdas Žebrauskas ramino garsiakalbius gyventojus: „Nenorime, kad būtų turgus. Jeigu viena pusė ką nors pasako, būtų gerai, kad ir kitą pusę išklausytumėte. Tik tada rasim sutarimą.“
Kaip minėjo A. Žebrauskas, Kultūros ir meno taryba svarstė tą klausimą daug kartų ir seniai. Taryba priėmė pirmą sprendimą: nekeisti pavadinimo tol, kol nebus Vyriausybės sprendimo gatvės pavadinimo pakeitimo klausimu.
„Įstatymai yra priimami išanalizavus konkrečiai kiekvieną asmenybę, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nesišvaisto savo sprendimais, jeigu nėra tam tikro pagrindo. Yra priimtas sprendimas, o mes gyvename teisinėje valstybėje, privalome vadovautis įstatymais“, – aiškino Tarybos narys A. Žebrauskas ir pacitavo poetės S. Nėries eiles, liaupsinančias Staliną.
Posėdyje A. Žebrauskas pabrėžė, jog S. Nėris rašo padėką Stalinui, kai žmonės su vaikais, su senoliais buvo grūdami į vagonus. „Būtent dėl to mes ne diskutuojame, o vadovaujamės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadomis. Centro specialistai turi plačią medžiagą, atskleidė poetės antrąją pusę“, – dėstė politikas.
Turėtų susidomėti saugumas
S. Urbonas replikavo, kad nė vienam iš mūsų nekyla klausimų dėl kitų sovietinių atributų: kūjo ir pjautuvo, raudonos vėliavos. „Man labai keista tremtinio pozicija dėl Salomėjos Nėries gatvės. Tokie kaip S. Nėris ir buvo kolaborantai, kurie organizavo tuos vežimus į tremtį. Atsiminkime visą istoriją“, – sakė S. Urbonas.
Tarybos narė Jolanta Rupeikienė taip pat kreipėsi į atvykusius gyventojus: „Mes jus gerbiame, išklausome ir diskutuojame, o jūs keliate maištą. Jūs šaukiate, elgiatės kaip mitinge, pikete.“ Politikė kreipėsi ir į kolegas Tarybos narius: „Iki ko mes priėjome… Turėtų saugumas susidomėti, čia jau karo ir neapykantos kurstymas. Koks rodomas pavyzdys vaikams ir anūkams?“
Tarybai nepritarus („už“ nebuvo nė vieno Tarybos nario, susilaikė 7, „prieš“ balsavo 15) sprendimo projektui gatvę pavadinti Neries pavadinimu, liko galioti S. Nėries pavadinimas, tačiau reikia pažymėti – laikinai. Šį pavadinimą vis tiek anksčiau ar vėliau įstatymai vers pakeisti.
Straipsnio autorius mini kažkokį įstatymą, bet įstatymo pavadinimo nenurodo. Ar iš viso yra toks įstatymas, ar yra tik genocido centro rekomendacija, kuri niekam nėra privaloma? Paaiškinkit šią aplinkybę, o tai iš straipsnio turinio man neaišku, kodėl turi būti keičiamas gatvės pavadinimas..
Bravo Tarybos nariams! Gal jau į protą atėjo? Nei vienas Tarybos narys nepritarė gatvės pavadinimo keitimui, nors prieš tai keletas jų aktyviai agitavo už keitimą. Kaip tai suprasti?
Salomėja Nėris nėra okupantė. Ji yra visų pirmiausia talentinga ir plačiai žinoma, žmonių pamėgta, poetė, Todėl jos vardo gatvė nėra joks okupantų garbinimas. Tai – žmonių pagarbos poetei ženklas.