Saulėtą birželio 28-osios popietę užkliuvo vaizdas, pamatytas Žemaitijos sostinėje. Aktyviai leisdamas laisvalaikį ant Zakso kalno vienu metu pagalvojau, kad sapnuoju ar esu kokiame Rio de Žaneiro priemiestyje ar Londono centriniame parke. Norėdamas įsitikinti, kad tai ne vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, žnybtelėjau sau ir apsidairęs supratau, kad ne, tikrai esu savo gimtojo miesto Masčio ežero pakrantėje.
Kodėl paminėjau būtent Rio de Žaneirą ir Londoną? Ogi todėl, kad tokie vaizdai labiau įprasti šiose sostinėse, kur futbolą žaidžia ir jaunas, ir senas, sveikas ar ligotas, trumpiau tariant, didelė dalis šių miestų gyventojų.
Taigi, vaizdas buvo paprastas: garbaus amžiaus moteris spardė kamuolį su savo anūkėliu, ir ne tik kad spardė, o norėjo atlikti kuo efektyvesnį įvartį į anūkėlio ginamus vartus, kuriuos atstojo du parke stūksantys medžiai. Sakysite, nieko čia įspūdingo… Taip, tikrai nieko įspūdingo, bet tik ne mūsų aplinkoje.
Neištvėriau ir nuėjau pakalbinti sportiškai nusiteikusių herojų. Moteris buvo kukli ir nenorėjo prisistatyti, per daug ir netardžiau. Tik dar labiau atėmė žadą, kai ji pasakė, kad vartuose stovintis berniukas yra jos anūkėlis, atostogauti atvykęs iš Sakartvelo. Taip, būtent iš šios Pietų Kaukazo valstybės, kuri pateikė didžiausią staigmeną šiuo metu vykstančiame Europos futbolo čempionate – nugalėjo vienus iš pasaulio futbolo grandų Portugalijos rinktinę bei stipriai į atlapus kibo kitai pasaulio elito komandai – Ispanijai.
Kiek atsikvošėjęs ir susidėliojęs mintis supratau Sakartvelo futbolininkų sėkmės paslaptį, veikiausiai net ne paslaptį, o elementarią jų gyvenimo nūdieną, kad, norint patekti į didžiuosius pasaulio ar Europos futbolo turnyrus, nereikia turėti didžiulių nacionalinių stadionų ar skaidrios Futbolo federacijos, tereikia turėti meilę futbolui ir lopinėlį žolės. Mano užfiksuotuose kadruose, manau, yra ir atsakymas, kodėl būtent Sakartvelo šalies sportininkai žaidžia Europos čempionate, o ne mūsų šalies atstovai, kuriems trūksta futbolo aikščių, šio žaidimo specialistų ir kitų abstrakčių dalykų, ir kad mūsų šalies atstovus greičiau pamatysime kokiame nors išmaniųjų telefonų valdymo pasaulio čempionate.
Žilvinas LUKOŠIUS