Muzika – Ernestos ir Valdo Dargužių gyvenimo palydovė

Dažno renginio puošmena – telšiškių Ernestos ir Valdo Dargužių atliekamos dainos, o Telšių Mažojoje bažnytėlėje jų giedamos giesmės – tikra atgaiva sielai.
Po darbo dienos (Valdas yra socialinis pedagogas katalikiškojoje gimnazijoje, Ernesta dirba Telšių kultūros centre meno vadove) pora atsiduoda tarnystei Telšių Mažojoje bažnytėlėje.
Aurelija SERVIENĖ
Bendro gyvenimo pradžia
Ernesta su Valdu vienas kitą pažino, kai vyriškis dar dirbo Kretingos rajone, senelių namuose. Susituokę kurį laiką ten gyveno. Gimus pirmajam vaikeliui, sutuoktiniai priėmė sprendimą keltis gyventi į Telšius. Kaip tik tuo metu Ernestai jos mama Zina Šimkuvienė pasiūlė perimti iš jos „Masčio“ ansamblio vadovės pareigas.
Dar keletą metų iki viduriniojo sūnaus gimimo Valdas iš Telšių važinėjo į darbą Kretingos rajone. Vėliau, kai į Telšių Mažąją bažnytėlę buvo paskirtas prelatas Juozas Šiurys, jis paprašė V. Dargužio patalkininkauti bažnytėlėje.
Tada Valdas susirado darbą Telšiuose ir iki šiol dirba Vincento Borisevičiaus gimnazijoje socialiniu pedagogu.
Šeimoje – trys berniukai
Ernestos ir Valdo šeimoje auga trys berniukai: Jonas (4 m.), Tadas (8 m.) ir Matas (13 m.). Du vyresnieji lanko Telšių muzikos mokyklą, Jonas šiam žingsniui dar tik ruošiasi.
„Mano toks požiūris – nori ar nenori – aš visus vaikus leidžiu į muzikos mokyklą. Taip pat vaikai lanko krepšinį, stengiamės, kad atžalos būtų užimtos, turėtų aktyvią popamokinę veiklą. O ar vaikai paseks mūsų pėdomis ir susies gyvenimą su muzika, bus matyti: kai paaugs, patys pasirinks gyvenimo kelią“, – pasakojo trijų vaikų mama.
Mokslai
V. Dargužis yra baigęs Viešojo administravimo magistrantūros studijas. Vėliau įgijo Socialinio pedagogo bakalaurą bei turi Vaikystės pedagogo bakalaurą. Neseniai Šiaulių kolegijoje baigė muzikos mokytojo studijas.
Ernesta nuo vyro taip pat neatsilieka – turi ne vieną aukštojo mokslo diplomą. Pirmasis bakalauras – džiazo muzika. Pedagogo kvalifikaciją įgijo buvusioje Žemaitijos kolegijoje. Kaip ir Valdas, yra baigusi Viešojo administravimo magistrantūros studijas.
Abu sakė esantys nemažai mokslo ragavę ir gyvenime, jei kas nutiktų, nepražūtų: „Esame kažkada ėję giedodami ir mokinius galėtume mokyti. Tikrai galėtume dirbti bet kurį darbą – mes to nesibijotume.“
Apie „Masčio“ ansamblį
Keletą kartų per savaitę pora skuba į repeticijas „Masčio“ ansamblyje. Ernesta dirba 0,5 etato kolektyvo vadove, o Valdas – dainuoja. „Kolektyvas gyvuoja gerai, dirbame trys vadovai. Turime bendrą programą, jei reikia, esame pasiruošę ir kiekvienas atskirai. Ansamblio nariai keičiasi, stengiamės išlaikyti senuosius narius, priimame ir naujus. Džiaugiamės, jog aktyviai jungiasi jaunimas. Žmonės nori būti drauge, o pagrindinis variklis – tai Dainų šventės“, – tikino vadovė.
Be darbo ansamblyje, E. Dargužienė dirba Telšių muzikos mokyklos Varnių skyriuje – solfedžio mokytoja.
Tarnystė bažnyčioje
Šeima tvirtino neįsivaizduojanti savo gyvenimo be tarnystės bažnyčioje. Telšių Mažojoje bažnytėlėje Ernesta vargoninkauja, o Valdas dirba zakristijonu nuo 2012 m.
„Tarnystei turi turėti pašaukimą, ne dėl to, kad mokėtum tai daryti, bet reikia norėti. Daug yra muzikantų, kurie galėtų ateiti čia ir pagroti, bet to turi norėti. Ir kai tu su tuo susiduri, atrodo, be šito ir gyventi nebegali. Tai tampa gyvenimo būdu“, – įsitikinusi moteris.
Per šešerius tarnystės metus abu pastebi, kad daugelis vyresniosios kartos tikinčiųjų jau iškeliavo amžinojo poilsio, o jaunų žmonių, kurie užimtų jų vietas, mažai atsiranda. Valdas tiki, kad pamažu jau galima džiaugtis, kad sekmadieniais atsiranda šeimų, kurios su vaikais dalyvauja šv. Mišiose. Vis daugiau žmonių šiandien vertybių ieško bažnyčioje.
Valdas ragina tėvus, kurie vaikus veda Pirmosios komunijos, jai pasibaigus, nenutraukti ryšio su Bažnyčia ir šv. Mišiose dalyvauti iki pat Sutvirtinimo sakramento. „Po ilgos pertraukos tenka mokytis viską iš naujo. Maištaujančiame amžiuje vaikui būna šokas. Jis kelia klausimus, kam jam to reikia, iki tol nereikėjo, dabar jau reikia. Jei tėvai eis, automatiškai eis ir vaikas. Nenorėkime, kad vaikui po 5 metų pertraukos tikėjimas išaugtų automatiškai. Tikėjimas auga kaip ir žmogus – su metais“, – kalbėjo telšiškis.
Ernesta antrino vyrui, jog šeimoje vaikams pavyzdys turi ateiti iš tėvų: „Dievas yra pirmojoje vietoje. Mes šeimoje stengiamės tuo pasiremti, nors nesakome, kad viskas išeina. Reikia daug kalbėtis, stiprybės paieškoti ne tik telefonuose, žaidimuose, bet ir Dievuje. Reikia mokėti išsikalbėti pačiam Dievui – malda.“