Muziejuje „Alka“ restauruojamas unikalus medinis luotas

Žemaičių muziejus „Alka“ vykdo projektą „Unikalių Žemaitijos regiono eksponatų prevencinis konservavimas ir restauravimas ekspozicijos atnaujinimui“. Už gautas projektines lėšas bus konservuojamas vienas iš unikaliausių ir seniausių muziejaus eksponatų – medinis luotas (skobtinė valtis), datuojamas X–XIII a.
Aurelija SERVIENĖ
Luoto restauravimo ir konservavimo darbai pradėti birželio 2 dieną. Tądien teikti konsultacijų muziejaus restauratoriui Ramūnui Balsevičiui buvo atvykusi Vilniaus nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologinių radinių restauratorė Deimantė Baubaitė. Pasak viešnios, archeologinių medžiagų restauravimas yra labai ilgas procesas, galintis užtrukti kelerius metus, priklausomai nuo to, kiek medis gers konservavimo medžiagos – polietilenglikolių. Nemažai įtakos turi ir medžio rūšis.
Žvelgdama į luotą, D. Baubaitė tikino, jog šį eksponatą būtina stabilizuoti. Jau yra akivaizdžiai pastebimi įtrūkimai, dėl kurių luotas ima byrėti. „Aštrūs laiko dantys padaro savo juodą darbą“, – šmaikštavo restauratorė.
Medinis luotas buvo rastas prie Biržulio ežero 1,52 m gylyje, kasant melioracijos griovius. O Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspozicijoje jis yra jau 58-eri metai. Per šį netrumpą laikotarpį eksponatas nė karto nebuvo restauruotas. Panaudojus projekto lėšas, bus išsaugotas vienas seniausių muziejaus eksponatų, atspindintis to krašto žmonių gyvenimą ir papročius, pragyvenimo lygį. Taigi anuomet žvejyba buvusi pagrindinis prasimaitinimo šaltinis.
Anot Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotojos Teresės Žulkutės, luotas yra labai prastos būklės ir jis ganėtinai ilgas, todėl jo nebuvo galima transportuoti. Suderinus su Valdovų rūmų restauratoriais, šis eksponatas bus tvarkomas ir konservuojamas čia pat vietoje. „Šis procesas yra ganėtinai ilgas ir brangus. Lėšos, gautos iš Kultūros rėmimo fondo, daugiausia panaudotos konservavimo medžiagoms, o visoms kitoms išlaidoms tikimės pagalbos iš Telšių r. savivaldybės“, – pasakojo T. Žulkutė.
Archeologijos skyriaus vedėjos Dalios Karalienės teigimu, šis senas luotas iki šiol buvo muziejaus archeologijos ekspozicijoje. O kai 2002 m. vyko muziejaus pastato remontas ir teko iškraustyti archeologijos salę bei archeologijos ekspoziciją, luotas buvo transportuojamas, tad jis šiek tiek nukentėjo – nutrupėjo jo kraštai.
Luoto restauravimo darbai užtruks iki pusantrų metų. Visą šį laiką R. Balsevičių konsultuos D. Baubaitė.