Šios savaitės pradžioje, liepos 17-ąją, visoje Lietuvoje paskelbta hidrologinė sausra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai teigia, kad didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai jau kurį laiką lokaliai varginami hidrologinės sausros, o drėgmės rodikliai dirvų paviršiuje šiuo metu – gana geri.
Pagal nustatytus parametrus Telšių rajonas į stichinės sausros teritoriją nebepatenka, tad apie mėnesį laiko buvusi savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį, praėjusią savaitę mūsų rajone atšaukta.
Anot hidrologės Janinos Brastovickytės-Stankevič, meteorologinei ir hidrologinei sausrai nustatyti yra stebimi skirtingi rodikliai – meteorologinė sausra nustatoma vertinant dirvožemio drėgmės deficitą, o hidrologinė sausra – stebint vandens lygį paviršinio vandens telkiniuose.
Monika GIRDVAINĖ
Vandens lygis žemas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos liepos 17-osios duomenimis, hidrologinė sausra stebima 24 iš 48 Lietuvoje esančių vandens matavimo stočių (toliau – VMS). Šiose VMS vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui. Dar 14 VMS vandens lygiai artimi sausrai. Žymiausias upių vandeningumo sumažėjimas stebimas šiauriniuose, šiaurės vakariniuose bei rytiniuose Lietuvos rajonuose.
Hidrologė J. Brastovickytė-Stankevič teigia, kad vertinant sausros rodiklius Telšių rajonas neišsiskiria – situacija pas mus panaši kaip ir didžiojoje dalyje Lietuvos.
„Dėl meteorologinės sausros, kuri fiksuojama dirvos paviršiuje, Telšių rajone šiuo metu yra gera situacija. Žemės ūkiui lyg ir neblogai turėtų būti. Žvelgiant į miškų gaisringumą, situacija per viduriuką – gaisrų grėsmė atvirose teritorijose vidutinė. Žiūrint į vandens telkinius, situacija yra gana prasta visoje Lietuvoje <…> Vandens matavimo stočių Telšių rajone nėra, tačiau arčiausiai esančiose stotyse vandens lygis yra mažesnis už vidutines reikšmes ir fiksuojama hidrologinė sausra“, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo hidrologė.
Atšaukė ekstremaliąją situaciją
Liepos 12-ąją Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo atšaukta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Telšių rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Ekstremali situacija mūsų rajone paskelbta birželio 14-ąją.
Savivaldybės vicemeras Almantas Lukavičius, pavaduojantis merą, sakė, kad sprendimas atšaukti ekstremaliąją situaciją mūsų rajone priimtas atsižvelgiant į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą informaciją.
„Gauname duomenis apie situaciją savivaldybėse. Pagal Hidrometeorologijos tarnybos nustatytus parametrus, Telšių rajono savivaldybės šitame sąraše (stichinės sausros – aut. past.) nebėra“, – informavo A. Lukavičius.
Kalbintos hidrologės teigimu, meteorologinės sausros rodikliai pakinta dėl iškritusių kritulių.
LHMT liepos 19-osios duomenimis, stichinė sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių bei Zarasų rajonų.
Reikalingi gausūs krituliai
Anot J. Brastovickytės-Stankevič, meteorologinei ir hidrologinei sausrai nustatyti yra stebimi skirtingi rodikliai – meteorologinė sausra nustatoma vertinant dirvožemio drėgmės deficitą, o hidrologinė sausra – stebint vandens lygį paviršinio vandens telkiniuose.
„Hidrologinė sausra yra meteorologinių sausrų padarinys. Labai dažnai pasitaiko, kad pirmiausia prasideda meteorologinė sausra, jinai užsitęsia ir tik po tam tikro laiko prasideda hidrologinė sausra. Hidrologinė sausra lokaliai stebėta jau nuo gegužės 21 dienos. Pradžioje ji nebuvo pavojinga, nustatyta tik tam tikrose vietose, tačiau, stebint meteorologinės sausros situaciją, orų prognozes, jau buvo galima numatyti, kad situacija prastės <…> Dirvoms ilgai išliekant sausoms, vandens pradeda trūkti upėse, ežeruose ir visuose vandens telkiniuose. Tuomet net ir palijus, dirvai pradėjus pildytis vandeniu gilesni jos sluoksniai lengvai „neatsistato“, tad į upes ir ežerus vanduo patenka žymiai vėliau. Kai šilta, daug vandens išgaruoja, daug jo pasisavina augalai, tad telkiniai jo gauna labai nedaug ir vandens lygis juose pakyla tik rudenį“, – kalbėjo hidrologė.
Pašnekovės teigimu, hidrologinė sausra parodo artėjimą prie gamtosauginio debito – minimalaus vandentakio vandens debito, reikalingo užtikrinti minimalias ekosistemų gyvavimo sąlygas. Hidrologų nuomone, kai kuriose upėse vandens debitas jau yra artimas gamtosauginiam.
Ir nors šiomis dienomis Lietuvoje vis pasitaiko lietaus, specialistai nieko gero nežada – prognozuojamas tolesnis vandens lygių kritimas. Mat pašalinti sausros padariniams trumpalaikio lietaus nepakanka – reikalingi kasdieniai gausūs krituliai.
„Iškrentantis trumpalaikis lietus galbūt šiek tiek turi reikšmės gerinant situaciją dėl miškų gaisringumo, tačiau hidrologinei sausrai tai didesnės įtakos neturi, nes vandeningumas padidėja nedaug ir trumpam. Kad žemė būtų gausiai sudrėkinta, reikėtų ilgiau trunkančių gausių kritulių <…>. Kol žemė pakankamai nesudrėks ir nemaitins upių, tol vandens lygiai jose bus žemi“, – sakė J. Brastovickytė-Stankevič.
Hidrologė pažymėjo, kad esant hidrologinei sausrai gyventojai itin atsakingai turėtų vartoti vandenį, nešvaistyti jo laistydami augalus ir kitoms nebūtinoms reikmėms.
Plaukiojimas upėse paklausus
Baidarių nuomos paslaugas siūlančio „Virvyčios vingio“ savininkė Lina Niaurienė teigė, kad nukritęs upių vandens lygis poilsiautojų neatbaido.
„Sakyčiau, kad šiemet situacija dėl vandens lygio upėse nelabai skiriasi nuo kitų vasarų. Sausrų pasitaiko kone kasmet. Pernai sausra buvo rugpjūtį, šiemet – liepą <…> Visos Žemaitijos upės yra seklios, jose nėra didelio gylio, tačiau žmonių tas žemas upių vandens lygis neatbaido. Plaukti šiuo metu galima be didelių bėdų. Jei plaukdamas pataikai ant seklesnės vietos, reikia patempti baidarę, tačiau tokie atvejai nėra dažni“, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo L. Niaurienė.