Monsinjoras Antanas Lapė: „Bažnyčia išlaikė ir išlaikys savo misijos vertę“

Sausio 6 dieną Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Mažojoje bažnytėlėje) 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kurių metu gausus tikinčiųjų būrys, Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ ir 24 kunigai meldėsi už buvusį, ketvirtąjį, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorių mons. Antaną Lapę, minint dešimtąsias jo mirties metines. Garbiojo dvasininko žemiškieji palaikai ilsisi būtent šios bažnyčios šventoriuje. Šv. Mišių koncelebrai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, vyskupo vikarai prel. Juozas Šiurys ir mons. Rimantas Gudlinkis ir dar dvidešimt kunigų. Šv. Mišių metu giedojo Telšių mažosios bažnyčios sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Ernestos Dargužienės.
Sakydamas pamokslą Telšių vyskupijos ganytojas kalbėjo: „Monsinjoras Antanas Lapė (1961–1996–2007) mirė prieš 10 metų, 2007 m. sausio 8 dieną, po ilgos, sunkios ligos. Jis buvo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius (2003–2006), teologijos licenciatas.
Velionis gimė 1961 m. vasario 25 dieną Priekulės parapijos Jokšų kaime, iš Sibiro į Lietuvą grįžusių Sibiro tremtinių Antano ir Petronėlės Vaišnoraitės Lapių šeimoje. Tėvai šeimą sukūrė gyvendami tremtyje, Krasnojarsko krašte, Tasejevo rajone, Karalnojės kaime. Grįžus iš tremties į Lietuvą, jiems nebuvo būsto apsigyventi tėviškėje, todėl turėjo kilnotis iš vienos vietos į kitą. Mons. A. Lapė turėjo du brolius ir dvi seseris.
1961 m. kovo 5 dieną A. Lapė buvo pakrikštytas Priekulės bažnyčioje. Sulaukęs trylikos metų, Telšių katedroje priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Nuo 1968 m. mokėsi Gibiškėlių (Klaipėdos r.) pradžios mokykloje, o vidurinio mokslo atestatą 1979 m. gavo Palangos I vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, įstojo į Kauno politechnikos instituto Inžinerijos ekonomikos fakultetą, kur įgijo pramonės ekonomikos ir organizavimo specialybę. Baigęs studijas Kauno politechnikos universitete, dirbo Šiaulių pieno kombinate buhalteriu, o nuo 1988 m. – kombinato vyriausiuoju buhalteriu.
Velionio giminaitis – tėvo pusbrolis kun. Alfonsas Lapė (1908–1984), buvęs Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius. Anksti, ypač studijuodamas inžineriją Kaune, Antanas Lapė pradėjo rimtai svarstyti savo pašaukimo klausimą. Tam įtakos turėjo ne tik giminystė su buvusiu Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, bet ypač su giminaičiu (tada kunigu, dabar prelatu) Juozu Šiuriu, kuris tuo metu buvo Šilutės vikaras, vėliau – Sedos klebonas. 1991 m. rudenį Antanas Lapė įstojo į atkurtą Telšių kunigų seminariją, kurią 1996 m. baigė. Tų pačių metų gegužės 26 dieną vyskupo Antano Vaičiaus buvo įšventintas kunigu ir tuojau pat paskirtas Telšių vyskupijos kurijos kancleriu ir vyskupijos ekonomu. Po metų, 1997 m., buvo išsiųstas dogminės teologijos studijų į Amerikos katalikų universitetą Vašingtone. Studijas baigė 2001 m., gaudamas teologijos licenciato laipsnį. Grįžęs į Telšius, buvo paskirtas Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir prokuratoriumi bei dogminės teologijos dėstytoju. 2003 m. rugsėjo 1 d. man teko garbė ir laimė paskirti jį Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi, o 2005 m. kovo 10 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį savo kapelionu monsinjoru.
Buvo talentingas teologijos dėstytojas, rūpestingas ir uolus seminarijos rektorius. Šalia to, nuoširdus, paslaugus, visuomet pasirengęs kitiems padėti. Toks jis liko ir sunkios ligos – melanomos – ištiktas, nuo kurios ir mirė.
Mons. A. Lapė buvo Telšių vyskupijos kunigų tarybos, konsultorių kolegijos, šventimų ir skyrimų komisijos, vyskupijos remontų ir pastatų priežiūros nuolatinės tarybos narys, vyskupijos Šeimos centro direktorius.
Pablogėjus sveikatai, 2006 m. kovo 29 d. pats atsisakė Kunigų seminarijos rektoriaus pareigų, tačiau iki pat mirties nenustojo rūpintis vyskupijos ir seminarijos reikalais. Likęs vyskupijos ekonomo tarnybos ir seminarijos ekonominių reikalų tarybos nariu, savo išmintingais ir draugiškais patarimais padėjo pradėtų darbų tęsėjams, įpėdiniams, anksčiau jam einant pareigas.
Velionis buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Viename iš paskutinių šios akademijos metraščio tomų (T. 27 V., 2005) išspausdintas velionio kartu su savo mokiniu kunigu, dabar jau kanauninku Viktoru Aču paruoštas beveik 70 puslapių straipsnis „Išganymas šalia Bažnyčios Vatikano II Susirinkimo mokymo šviesoje“.
Priminsime iš šio straipsnio visiems jį pažinojusiems, jo paskaitų kursą klausiusiems jauniesiems Telšių vyskupijos kunigams Monsinjoro dvasiniu testamentu liekančias mintis.
„Kristus yra kosmoso ir visos istorijos centras. Išganymas Dievo plane pildosi per Jėzų Kristų, todėl nėra išganymo šalia jo. Tik per Kristų, su Kristumi ir Kristuje Dievas sutaikino su savimi visą žmoniją ir visą kūriniją <…>.
Bažnyčios misija net ir tarpreliginiame dialoge visais laikais išlaikė ir išlaikys savo misijos vertę. Bažnyčia, būdama Kristaus įrankiu, nuolat skelbia ir turi skelbti Kristų, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas, kuriame žmonės randa religinio gyvenimo pilnatvę <…>.
Nors Dievas vien Jam žinomais keliais gali atvesti žmogų į išganymą, visada išlieka nė kiek nesumenkėjęs uždavinys ir drauge šventa teisė – skelbti Evangeliją, skleisti tikėjimą ir teikti Sakramentus iki pat žemės pakraščių. Bažnyčia visada turi vykdyti misiją – skelbti išganingą Kristaus šlovę pasauliui, kad visa ir visi būtų suvienyti Kristaus mistiniame kūne – Bažnyčioje, kurios galva yra pats Kristus.“
Tikime, kad monsinjoras Antanas darbais, paskaitomis, pamokslais skelbęs velykinę Kristaus pergalę prieš mirtį, dėl savo ligos ir mirties jauname amžiuje tapo artimas Nukryžiuotajam Kristui.
Mielas Kunige Antanai, būk Amžinybėje suvienytas su Prisikėlusiu Kristumi!
Amžinąjį laimingą gyvenimą duok mirusiam, Viešpatie, ir Amžinoji Tavo šviesa jam tešviečia!“
Po šv. Mišių visiems susirinkusiesiems dėkojo garbiojo velionio pusbrolis, Telšių vyskupijos vyskupo vikaras, Telšių dekanato dekanas, Telšių mažosios bažnytėlės klebonas prel. J. Šiurys. Jis visus pakvietė ir bendros maldos už mirusįjį prie jo kapo bei į bendrystės agapę, kurios metu vyko ir prisiminimų apie garbųjį, iškilųjį dvasininką popietė.
Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS