Rugsėjo pradžioje didelę Lietuvos dalį dengęs degėsių kvapas, sklidęs nuo Baltarusijoje degusių miškų ir durpynų, išsisklaidė, tačiau įprastinė oro tarša, kasdien kelianti grėsmę sveikatai, niekur nedingo. Būtent oro taršą Europos aplinkos agentūra (EAA) laiko pagrindine ankstyvos mirties ir ligų priežastimi Europoje.
Naujausia EAA analizė rodo, kad, nors oro kokybė Europoje gerėja, beveik visi miestuose gyvenantys europiečiai (96 proc.) kvėpuoja oru, kuriame smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija viršija PSO rekomenduojamą lygį. Apskaičiuota, kad dėl aplinkos oro užterštumo smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis Lietuvoje 77 asmenys iš 100 tūkstančių miršta anksčiau, nors galėtų dar gyventi, jeigu oro užterštumas būtų mažesnis ir atitiktų PSO rekomenduojamą saugų lygį.
Tyrime, kurį atliko Čikagos universiteto Energetikos politikos instituto mokslininkai, oro tarša įvardyta kaip didžiausia dėl aplinkos poveikio kylanti grėsmė visuomenės sveikatai, dėl kurios vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje sutrumpėja net 2,3 metų. Žalą, kurią sveikatai daro oro tarša, mokslininkai šiame tyrime netiesiogiai lygina su kitomis žalomis sveikatai, pavyzdžiui, iš žmogaus elgesio kylančiu cigarečių rūkymu, kuris, jų skaičiavimais, gyvenimo trukmę sutrumpina vidutiniškai 2,2 metų.
Daugiausia problemų – dėl kietųjų dalelių
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, oro užterštumo neigiamas poveikis sveikatai priklauso nuo oro teršalų pavojingumo. Pramoninių avarijų, gaisrų metu į aplinkos orą gali išsiskirti toksiški junginiai, kurių poveikis sveikatai gali būti ūmus, o žala sveikatai didelė. Tačiau daugiausia teršalų į aplinkos orą įprastinėmis sąlygomis patenka iš autotransporto, kuro deginimo energijos ir šilumos gamybai. Dėl jų į aplinkos orą paprastai išmetamos ne tik kietosios dalelės, bet ir anglies viendeginis, azoto oksidai, sieros oksidai, organiniai junginiai, tarp kurių yra ir kancerogeninių medžiagų.
Kietosios dalelės yra ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, aerozolių, į kurių sudėtį įeina įvairios organinės ir neorganinės medžiagos, metalai, taip pat biologiniai komponentai, tokie kaip alergenai, mikroorganizmai.
„Kietųjų dalelių viršijimą aplinkos ore daugiausia lemia transporto priemonių išmetamosios dujos, gatvių, žvyrkelių dulkės, žemės ūkio veikla, kelių remontas ar statybų darbai, pakeltoji tarša, kuro deginimas. Pasitaiko, kad didelę įtaką aplinkos užterštumui daro ir pernašos“, – kalba I. Taraškevičienė.
Pašnekovės teigimu, didžiausias dėmesys tenka būtent kietųjų dalelių aplinkos ore poveikiui sveikatai.
„Didesnės kietosios dalelės paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dirgina kvėpavimo takų gleivinę, sukelia kosulį ir čiaudulį, apsunkina kvėpavimą. Smulkiosios dalelės patenka į plaučius, kraują, blogina deguonies pasisavinimą, gali pažeisti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organų veiklą, apsunkinti lėtinių ligų eigą“, – pažymi I. Taraškevičienė.
Ozono koncentracijos didėja vasarą
Mūsų kvėpuojamame troposferos ore ozonas susidaro daugiausia dėl fotocheminių reakcijų tarp dviejų pagrindinių oro teršalų – lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų.
„Ozonas prisideda prie to, ką mes paprastai vadiname smogu. Vasaros mėnesiais, kai karšta ir saulėta, ozono koncentracijos aplinkoje paprastai padidėja.
Azoto oksidų pagrindiniai šaltiniai yra kuro deginimas, įskaitant elektrines, pramonines krosnis ir motorines transporto priemones, o lakiųjų organinių junginių dažniausi šaltiniai yra tirpiklių, dažų gamyba ir saugojimas, taip pat degalų rezervuarai. Didelis kiekis lakiųjų organinių junginių išskiriamas ir klojant asfalto dangas, o karštomis dienomis lakiųjų organinių junginių gali skirtis ir nuo bituminių stogų dangų“, – kalba I. Taraškevičienė.
Azoto ir sieros oksidai priskiriami prie kvėpavimo takus dirginančių junginių, dėl kurių gali vystytis kvėpavimo takų gleivinės uždegiminiai procesai, turintys ilgalaikių pasekmių kvėpavimo sistemos veiklai.
Rekomenduoja stebėti oro užterštumo lygį
Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį rekomenduojama stebėti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje, kur duomenys yra atnaujinami kas valandą. Savivaldybės taip pat turi oro užterštumo stebėjimo priemonių tinklą (oro taršos sensorius), kurių duomenis ir bendrąsias rekomendacijas gyventojams teikia interneto svetainėse. NVSC nuolat vertina skelbiamus aplinkos užterštumo duomenis ir teikia visuomenės sveikatos rekomendacijas rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vaikams, nėščioms moterims ar žmonėms, sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis. Dėl individualių rekomendacijų gyventojai turėtų teirautis šeimos gydytojo.
AAA specialistai interneto svetainėje skelbia keturis interaktyvius aplinkos oro kokybės ir taršos žemėlapius, kuriuose pagal skirtingus parametrus pateikiami duomenys apie oro taršos būklę Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, kur veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai.
Padidėjus oro taršai, I. Taraškevičienė rekomenduoja vadovautis visuomenės sveikatos specialistų skelbiamomis rekomendacijomis, kurios teikiamos atsižvelgiant į aplinkos oro teršalus ir vietovių užterštumo lygį.
„Paprastai žmonėms, kurie priklauso rizikos grupei, patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra vidinių oro taršos šaltinių, pavyzdžiui, kūrenamų krosnių ar katilų. Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių“, – sako NVSC atstovė.
Ji taip pat pataria drėgnu būdu valyti patalpas. Kartais, kai tarša labai didelė, rekomenduojama sandariai uždaryti visus langus ir duris, kad teršalai iš lauko nepatektų į patalpas, o būnant lauke galima dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kaukes, respiratorius), tik svarbu jas tinkamai parinkti, kad jos būtų tinkamos apsisaugoti nuo aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis. Vis dėlto būtina nepamiršti, kad šios priemonės apsunkina kvėpavimą, sukelia kitų nepatogumų, todėl jas rekomenduotina užsidėti tik esant labai didelio užterštumo zonose, pvz., prie intensyvaus eismo gatvių, kitų taršos šaltinių. Kitu atveju geriau pasirinkti toliau nuo taršos šaltinių esančius maršrutus ir vietas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centro inf.
Loading ...
