Mažoji bendrija – kas tai?

Planuojant kurti savo verslą ir steigti įmonę, nebūtina pasirinkti tą juridinę veiklos formą, kuriai būtinas įstatinis kapitalas. Vienas iš tokių pasirinkimų galėtų būti šiuo metu itin populiari veiklos forma- mažoji bendrija (MB). Panagrinėkime kas tai, kokie šios veiklos formos pliusai ir minusai bei kodėl ji taip išpopuliarėjo Lietuvoje.

MB samprata

Mažoji bendrija – juridinė veiklos įteisinimo forma, labiausiai tinka smulkiam ir vidutiniam verslui įteisinti. MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo.

MB yra itin patraukli verslininkams ir taip greitai išpopuliarėjo dėl keletos aspektų:

• galimybė MB steigti ne vienam steigėjui- gali būti nuo 1 iki 10 MB steigėjų- narių;
• yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai reiškia, jog nepasisekus verslui ar iškilus kitoms finansinėms problemoms, MB nariai nerizikuoja dengti įmonės įsipareigojimų savo asmeninėmis lėšomis
• nereikalaujama pradinio kapitalo;
• steigiant MB nebūtina atidaryti kaupiamosios sąskaitos banke.

Mažoji bendrija kaip valdymo forma dar išsiskiria ir tuo, jog jos valdymas yra kur kas paprastesnis, nėra būtina samdyti buhalterį, nėra būtinas net ir oficialus vadovas. Mažųjų bendrijų įstatymas, kuris reglamentuoja MB veiklą, palieka galimybę dėl daugumos įmonės valdymo aspektų tartis patiems bendrijos nariams. MB valdymą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodoma tiksliai kokia turėtų būti sprendimų priėmimo tvarka, kaip dalijamas pelnas ir pan. Ši sprendimų laisvė dažnai tampa nesutarimų įmonės viduje priežastimi. Siekiant to išvengti reikėtų dar prieš oficialiai įsteigiant MB svarbiausius veiklos aspektus gerai apgalvoti, nes iš anksto neapgalvojus tokių svarbių organizacinių klausimų laikui einant įmonės valdymas ir jos narių santykiai gali rimtai komplikuotis.

Svarbu paminėti, jog visi MB steigėjai- nariai privalo būti fiziniai asmenys. Tai paaiškina kodėl aktualiausia ši veiklos forma smulkesniam verslui, kuriame nėra poreikio investicijų pritraukimui. Investuotojai dažnu atveju yra juridiniai asmenys, o MB nariais jie būti negali.

MB steigimas

MB steigimas pakankamai nesudėtingas ir nekeliantis didesnių klausimų procesas. Kaip jau minėta MB gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Kai MB steigia 1 asmuo- užtenka, jog būtų sudarytas MB steigimo aktas ir paruošti MB nuostatai. Kai MB steigėjų yra daugiau nei 1- be mažosios bendrijos nuostatų sudaroma ir MB steigimo sutartis, kuri turi būti pasirašyta visų steigėjų.

MB gali būti steigiama elektroniniu būdu arba per notarą. Steigiant MB elektroniniu būdu yra galimybė naudotis LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais pavyzdiniais MB steigimo dokumentais. Taip pradedančiam verslininkui itin palengvinamas įmonės steigimo procesas, nes naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus patogu itin greitai bei paprastai paruošti steigiamos MB nuostatus, steigimo sutartį ar steigimo aktą.

Ruošiant MB steigimo dokumentus patiems gali prireikti notaro paslaugų. Notaras turi patvirtinti paruoštų dokumentų tikrumą bei jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Kai notaras patvirtins, jog MB galima registruoti, visus dokumentus (popierinį jų variantą) reikia pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Registrų centre.

Be abejo šiais laikais visuomet rekomenduojama naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei jų teikiamais privalumais ir MB steigti elektroniniu būdu. Šis įmonės steigimo kelias įgyvendinamas žymiai greičiau ir, žinoma- pigiau. Steigiant įmonę internetu nepatiriamos išlaidos mokant notarui atlyginimą. MB internetu įsteigiama per 2-3 d.d.. o pasirinkus MB steigimą per notarą šis procesas gali užtrukti ir 7 d. ar net ilgiau.

MB buhalterinė apskaita 

Įsteigus mažąją bendriją bei pradėjus vykdyti veiklą atsiranda neišvengiama būtinybė fiksuoti įmonės finansines operacijas. Visi fiksuojami, grupuojami bei apskaičiuojami finansiniai veiksmai įmonėje vadinami mažosios bendrijos buhalterine apskaita. Kruopščiai vedama buhalterinė apskaita leidžia sudaryti tikslų MB balansą, stebėti bei žinoti iš kur atkeliauja pinigai, kur jie išleidžiami bei padės tinkamai apskaičiuoti mokėtinas mokesčių sumas.

MB buhalterinė apskaita panaši į UAB buhalterinę apskaitą. Tačiau, skirtingai nei UAB atveju, MB apskaitos vedimui nebūtina samdyti buhalterį ar apskaitos įmonę, kuri užsiimtų buhalterijos tvarkymu. MB apskaitoje taikomi tam tikri palengvinimai, tačiau tai nereiškia, jog ji gali būti vedama taip laisvai kaip individualios veiklos apskaita. Teisės aktai nurodo aiškius ir ganėtinai griežtus reikalavimus, kurių MB nariai privalo laikytis.

Kas atsakingas už MB apskaitos vedimą nusprendžia bendrijos narių susirinkimas. MB buhalterinė apskaita gali būti vedama:

• vieno iš MB narių;
• pagal darbo sutartį samdomo buhalterio;
• apskaitos įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas.

Verta atsakingai priimti sprendimą, kam bus patikėta tvarkyti įmonės apskaitą. Jei kas nors iš MB narių turi patirties bei pakankamai žinių ir noro tvarkyti įmonės apskaitą, savaime aišku, jog jis tai ir turėtų daryti. Neturint kompetentingo asmens tvarkyti įmonės apskaitai tarp MB narių, lieka samdyti buhalterį arba apskaitos įmonę. Kadangi MB veiklos formą dažniausiai renkasi smulkaus bei vidutinio verslo atstovai dažnai pasitaiko, jog įmonės veiklos apimtys nėra didelės ir samdomas buhalteris bei kuriama ir išlaikoma jo darbo vieta įmonei yra per daug kaštų kainuojantis malonumas. Lieka kreiptis į įmones, teikiančias buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, kurios gali pasiūlyti lankstesnes ir atitinkančias darbo apimtį kainas smulkioms įmonėms. dažnu atveju tai ne vienintelis buhalterinės apskaitos įmonių privalumas.

MB mokesčiai

Susipažįstant su MB būtina aptarti mokamų mokesčių sąrašą bei jų dydžius. Privalomi mokesčiai, kuriuos turi mokėti MB yra:

• VSP bei PSD įmokos Sodrai;
• jei MB tampa PVM mokėtoja, mokamas PVM mokestis;
• pelno mokestis, kurio tarifas 5 arba 15 proc. ir yra mokamas iki gegužės 31 d.;
• nekilnojamojo turto mokestis, jei įmonė tokio turi;
• taršos mokestis, jei naudojamas automobilis.

MB nariai gali išsiimti lėšas asmeniniams poreikiams.Išimtos lėšos apmokestinamos GPM, PSD ir VSD, o kadangi šios lėšos priskiriamos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis- gali būti taikomas NPD.

MB privalumai ir trūkumai

Privalumai.

• vienas svarbiausių MB privalumų- ribota civilinė atsakomybė;
• nėra įstatinio kapitalo;
• paprastesnis įmonės valdymas ir apskaitos vedimas;
• nariai įmonėje gali dirbti nesudarydami darbo sutarties;
• galima išsimokėti pelną avansu;

Trūkumai.

• ribotas MB steigėjų skaičius nuo 1 iki 10 asmenų ir jos steigėjais negali būti juridiniai asmenys;
• sunkumai pritraukiant investicijas, nes įmonės nariai negali būti juridiniai asmenys;
• rizika įmonės viduje kilti ginčams, dėl paliktos didelės laisvės patiems bendrijos nariams nuspręsti kokia turėtų būti įmonės sprendimų priėmimo tvarka.

Pabaigai

                       Šalies ekonomikai itin svarbus tiek smulkusis, tiek vidutinis verslas. Įstatymų, mokestinės sistemos ir reikalavimų šūsnis naują verslininką neretai atbaido nuo veiklos pradėjimo, kadangi tai atrodo pernelyg painus ir sudėtingas kelias. Dėl šios priežasties ir atsirado Mažosios bendrijos veiklos įteisinimo forma. MB puikus pasirinkimas tiems, kurie turi sėkmingo verslo idėją tačiau dar neturi pakankamai žinių ką ir  kaip daryti versle- supaprastintas MB valdymas, steigimas, buhalterinė apskaita padės žengti tvirčiau ir užtikrinčiau pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje.