Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jos dar­bų pa­ro­da

VšĮ Tel­šių re­gio­ni­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo cent­ro mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai džiu­gi­na sa­vo kū­ry­bos dar­bais. Cent­ro bib­lio­te­ko­je-in­for­ma­ci­jos cent­re eks­po­nuo­ja­mos pa­ro­dos, kuriose kiek­vie­nas lan­ky­to­jas ga­li pa­si­gro­žė­ti ta­py­bos, teks­ti­lės dar­bais, kar­pi­niais.
Cent­ro bib­lio­te­ko­je vei­kia šil­ta ir jau­ki ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jos Ri­tos Ur­bo­nai­tės pa­ro­da „Ri­tos mez­gi­niai“. Ji lan­ky­to­jus ža­vi eks­po­na­tų gau­sa: vą­še­liu ner­tos ser­ve­tė­lės, su­kne­lės, megz­tu­kai.
„Megz­ti pra­dė­jau la­bai se­niai. Dar be­si­mo­ky­da­ma mo­kyk­lo­je bu­vau nu­si­mez­gu­si mo­kyk­li­nę uni­for­mą, nes ne­no­rė­jau reng­tis vie­no­dais rū­bais, ku­riuos ne­šio­ja vi­si. Mez­gi­mas – jau ne tik po­mė­gis, tai – li­ga, pri­klau­so­my­bė, be ku­rios bū­tų sun­ku gy­ven­ti. Daž­nai su­ti­ku­si se­nus pa­žįs­ta­mus vie­to­je įpras­to klau­si­mo „Kaip gy­ve­ni?“ aš iš­girs­tu klau­si­mą: „Ką mez­gi?“ Se­niai tiek aš pa­ti, tiek duk­ros pri­pra­to­me prie dė­me­sio, kai par­duo­tu­vė­je ar gat­vė­je kaž­kas ei­na iš pa­skos ir ap­žiū­ri­nė­ja mū­sų ap­ran­gą. Ne­mėgs­tu megz­ti vie­no­dų mez­gi­nių, ne­pa­tin­ka ir ko­ji­nes narp­lio­ti – per daug leng­va“, – min­ti­mis da­li­jo­si mo­ky­to­ja.
2010 m. Ši­la­lės Vla­do Stat­ke­vi­čiaus mu­zie­ju­je vy­ko R. Ur­bo­nai­tės per­so­na­li­nė rank­dar­bių pa­ro­da, o 2017 m. mo­ky­to­ja ta­me pa­čia­me mu­zie­ju­je pa­ro­dą su­ren­gė kar­tu su duk­ra. 2016–2020 me­tais da­ly­vau­ta kon­kur­si­nė­je liau­dies me­no pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“. Mo­ky­to­ja daž­nai da­ly­vau­ja įvai­rio­se kai­mų bend­ruo­me­nių ren­gia­mo­se šventėse su savo darbeliais. Mez­gi­niai pri­sta­ty­ti pa­ro­do­je Kol­ches­te­rio mies­te­lio lie­tu­vių klu­be.
VšĮ Tel­šių re­gio­ni­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo cent­ro bib­lio­te­kos ve­dė­ja Da­nu­tė SKRO­DE­NIE­NĖ