„Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę…“ – po šių mūsų tautos dainiaus Maironio žodžių sparnu nuostabiai saulėtą gegužės 13 d. poeto tėviškės žemėje – Betygaloje, Bernotuose ir Pasandravyje – vyko įspūdingas renginys, skirtas 155-osioms jo gimimo metinėms.
Iš visų Lietuvos kraštų atvykusius maironiečius svetingai sutiko Betygalos Maironio gimnazijos bendruomenė ir gidai. Mūsų rajono maironiečiams atstovavo eigirdiškiai ir varniškiai su vadovėmis Danute Juškiene, Romualda Poškute ir Vlada Vengriene. Pačioje gimnazijoje smalsiausieji apžiūrėjo Kraštotyros ir Maironio muziejus, o miestelyje, kas suspėjo, aplankė J. Kuzminskio muziejų, Vytauto Didžiojo paminklą. Po šv. Mišių Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kurias laikė parapijos klebonas G. Leonavičius, jaunimas grįžo prie gimnazijos, jos stadione įsijungė į folkloro grupės „Bitula“ nuotaikingai įsuktą ,,Jaunystės šėlsmo“ programą. Tuo metu maironiečių vadovai rinkosi į svetingus Betygalos kaimo bendruomenės namus – ten vyko Draugijos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kuriam pirmininkavo ilgametis Draugijos pirmininkas, jos įkūrėjas Eugenijus Urbonas. Į Draugijos tarybą, kaip ir anksčiau, išrinkta ir mūsų Eigirdžių mokyklos direktorė Danutė Juškienė, į „Sandravos“ laikraščio redakciją – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnazijos maironiečių vadovė Gražina Narmontienė, į senjorų sąrašą – varniškė Vlada Vengrienė. Aptarta būsima kelionė po Suvalkiją, maironiečiai pakviesti spalio 7 dieną dalyvauti didžiulėje muzikos ir žodžio šventėje Pasandravyje ir Bernotuose „Dainuokim Maironiui“. Šis renginys bus skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui ir poeto, tautos laisvės šauklio Maironio 155-osioms gimimo metinėms paminėti.
Pasigardžiavę vaišingų betygališkių patiekalais, visi iškeliavome į Maironio tėviškę – Bernotus. Ten prasidėjo svarbiausioji šventės dalis: buvo pašventintas skulptoriaus Donato Jasinevičiaus koplytstulpis poeto 155-osioms gimimo metinėms. Skambėjo nuostabios dainos ir eilės, kurias atliko Betygalos gimnazijos jaunimas, kalbėjo Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, Draugijos vadovas dėkojo paminklo autoriui, visiems, prisidėjusiems prie šios šventės organizavimo, maironiečius sveikino Seimo narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdonavičienė ir kiti garbūs svečiai. Klebonui Gintui Leonavičiui šventinant koplytstulpį, visi, pritilę ir iškilmingai susikaupę, lyg pajutome šalia savęs patį Maironį, suvokėme jo kūrybos, skirtos numylėtai Tėvynei, reikšmę ir nemirtingumą. Paskui jau paaugusių ąžuolų alėja, pro Maironio apdainuotą šaltinėlį, per Sandravos lieptus, patraukėme į Pasandravį, kur kadaise buvusiame dvare ir gimė būsimasis poetas.
Grįždami dar paviešėjome garsioje stebuklais Šiluvoje, kur tądien vyko atlaidai. Sužinojome, kad Kauno arkivyskupijos kvietimu piligrimai iš įvairių Lietuvos ir kitų kraštų susirinko į nacionalinį Fatimos apsireiškimų 100-mečio paminėjimą Šiluvoje. Pasimeldėme Bazilikoje, stebuklingojoje Švč. Marijos koplyčioje, aplankėme įspūdingą arnotų parodą. Stabtelėjome prie Jono Žemaičio-Vytauto, laisvės kovotojų – partizanų generolo, garbei pastatyto paminklo. Mokiniams mokytojos priminė, kad partizanų generolo pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats 1949 m. vasario mėn. išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku (pagal 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaraciją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prezidiumo pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas). Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., dėl išdavystės buvo suimtas, 1954 m. birželio mėn. uždarame teisme buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Išsipildė J. Žemaičio-Vytauto žodžiai, pasakyti paskelbus jam mirties nuosprendį: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį… Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu. Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų… Jokių žvėriškumų aš neleidau… Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, duos rezultatų.“
Keliaudami namų link, sustojome Tytuvėnuose, apžiūrėjome taip pat puikius Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno rūmus. Grįždami mokiniams priminėme apie ilgiausią Lyduvėnų geležinkelio tiltą, dalijomės įspūdžiais. Taip greitai prabėgo visa, tokia įspūdinga, graži, šventiška diena. Už kelionę esame ypač dėkingi ją organizavusiai Eigirdžių mokyklos direktorei D. Juškienei.
Mokytoja Vlada VENGRIENĖ, Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorė Danutė JUŠKIENĖ
Loading ...
