Li­gi­ta Gu­sa­ro­vie­nė: „Na­muo­se at­si­ri­bo­ti nuo po­li­ti­kos ne­la­bai pa­vyks­ta“

„Telšių ŽINIŲ“ skaitytojus kviečiame artimiau susipažinti su naujojo Telšių rajono savivaldybės mero Kęstučio Gusarovo žmona Ligita.
L. Gusarovienė dirba VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje – ekonomiste. O vyrą išrinkus Savivaldybės vadovu Ligitai teko dar vienos svarbios – mero žmonos – pareigos.
Aurelija SERVIENĖ
– Kada į Jūsų šeimą atėjo politika? Ar vyras namuose daug apie ją kalba? Ar Jus ji domina: ar patariate, ar palaikote?
– Kęstutis politikoje jau 20 metų. Aš (nors pati ir nepriklausau jokiai politinei partijai) po truputį pradėjau suprasti, kas tai yra politika, kai vyras 2006 m. pradėjo dirbti Savivaldybėje. Tada visai kitaip žiūrėjau į politiką, dabar iš patirties galiu pasakyti, kad šioje srityje viskas daug sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pradžių.
Nors ir kaip norėtumėme, namuose atsiriboti nuo politikos nelabai pavyksta: tiek per pietus susitikus, tiek vakare – visada pasiteirauju vyro, kaip jam sekėsi.
– Kokiomis nuotaikomis pasitikote vyro pergalę mero rinkimuose: su džiaugsmu, nerimu, atsakomybe…? Ar sunkus Jūsų šeimai buvo šis rinkimų laikotarpis?
– Prieš nutardamas kandidatuoti į merus vyras klausė mano nuomonės, bet aš jam leidau pačiam apsispręsti, sakiau, kad nebus lengva, juk jis jau buvo iš dalies prisilietęs prie šito darbo, žinojo, kokie iššūkiai laukia. Visą rinkimų laikotarpį praleidome gana ramiai, tik, kai vyras pateko į antrą turą, buvo daugiau nerimo ir išgyvenimų, bet mes su vaikais jį labai palaikėme, stengėmės apsaugoti nuo blogų naujienų. Labai palaikė artimieji ir draugai, dėkojame jiems už tai. Laimėjus mero rinkimus, didelio džiugesio, nuoširdžiai pasakius, kaip ir nebuvo, nes supratome, kad laukia nelengvi metai….
– Sugrįžkime šiek tiek į praeitį… Ar Jūs esate telšiškė? Kaip susipažinote su savo vyru? Kiek metų esate susituokę?
– Esu gimusi ir užaugusi Telšiuose. Baigusi vidurinę mokyklą, išvykau studijuoti į tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur susipažinau su Kęstučiu. Ten ir užsimezgė mūsų draugystė. Po pusantrų metų pažinties atšokome vestuves ir prieš Dievą prisiekėme vienas kitą mylėti ir gerbti. Neseniai atšventėme 27-ąsias santuokos metines.
– Papasakokite apie vaikus. Kur jie mokosi, gyvena, dirba?
– Mūsų didžiausias turtas – tai du sūnūs. Sūnui Dovydui 24 metai. Jis studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo informacinių technologijų specialybę. Kad ir kaip mums, tėvams, būtų gaila, bet jis paliko gimtuosius namus ir savarankiškai gyvena bei dirba Vilniuje. Mes labai džiaugiamės, kad Dovydas dirba mėgstamą darbą.
Sūnui Domantui netrukus sueis 23 metai. Jis studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete veterinarinę mediciną, už 1,5 metų įgis veterinarijos gydytojo specialybę. Panašu, kad ir jauniausias mūsų sūnus bus pasirinkęs mėgstamą profesiją, nes per vasaros atostogas mielai atlieka praktiką veterinarijos klinikoje.
– Pakalbėkime apie Jūsų darbą. Koks jis, kur dirbate?
– Aš Lietuvos žemės ūkio akademijoje esu įgijusi buhalterinės apskaitos ir ekonomisto kvalifikaciją. Pagal specialybę šiuo metu dirbu VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje ekonomiste. Ko gero, kaip ir kiekviename darbe, būna ir sunkių, ir lengvesnių dienų, bet kai darbas yra prie širdies ir kolektyvas šaunus, tai atperka sunkias dienas.
– Vyrui tapus rajono meru, tikriausiai jam vis mažiau laiko lieka šeimai? Ar pasikeitė Jūsų laisvalaikis, kaip jį leidžiate, ar turite kokių pomėgių?
– Kas pasikeitė vyrui tapus meru – tai labiausiai mūsų laisvalaikis. Anksčiau labai mėgome vasaros vakarais dviračiais važinėti Masčio ežero pakrante, šiaip pasivaikščioti, visada kartu triūsdavome namuose. Dabar daugiau rūpesčių tenka man, nes retą vakarą vyras laiku grįžta iš darbo. Nors ir retokai, bet randame laiko ir su draugais pabūti, ir prie jūros nuvažiuoti. Radusi laisvo laiko nuo buities rūpesčių, mielai paimu knygą į rankas, labai mėgstu kepti pyragus, tortus, širdžiai mielas užsiėmimas – įvairūs rankdarbiai.
– Pastebėjome, jog vyrą mielai palydite į renginius. Tai darote iš pareigos ar taip palaikote sutuoktinį?
– Kai tik yra galimybė, visada palaikau vyrui kompaniją einant į renginius. Tai darau su malonumu, nes manau, jog ir jam smagiau, kad yra kam jį už rankos palaikyti.
– Dabar, kai vyras tapo rajono meru, tikriausiai sulaukiate daugiau kolegų, aplinkinių žmonių dėmesio? Kaip šią pergalę įvertino Jūsų draugai, artimieji?
– Vyrui laimėjus mero rinkimus, iš tikrųjų sulaukėme daug sveikinimų ir padrąsinimų, dabar jau nepasakyčiau, kad daugiau dėmesio sulaukiu, gyvename kaip ir gyvenę. Tik, kaip ir minėjau, laisvo laiko trūksta.
– Ar užsiimate kokia visuomenine veikla?
– Vyro padedama, artimiausiu laiku planuoju pradėti visuomeninę veiklą Dienos centre. Turiu įvairių idėjų, myliu žmones, tad kartu su mylimu vyru tikiuosi atlikti prasmingų darbų Telšių rajono labui.