Lietuvoje iki 2050 m. tikimasi atnaujinti net 30 tūkst. daugiabučių

Senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai, o tai reiškia – iš viso 30 tūkst. atnaujintų gyvenamųjų namų. Šiuo metu rengiama nauja valstybinė strategija taip pat numato, kad ją įgyvendinus daugiabučių namų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės net 60 proc.
Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“, organizuotoje Būsto energijos taupymo agentūros kartu su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija. Strategijoje numatomos Lietuvos būsto sektoriaus ir negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptys.
Esminiu siekiu taps „nulinės energijos“ namai
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031–2040 m. laikotarpiu – po 1 000 kasmet. 2041–2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1 400“, – sako Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui – toks yra ilgalaikis Europos Sąjungos tikslas. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik nevartojančius energijos, pastatus. Visa tai atsispindės Ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų gairėse.
Per numatytą laikotarpį – iki 2050 m. – planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Svarbu pabrėžti, kad po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų“, – teigia V. Serbenta.
Prioritetas bus teikiamas kvartalinei renovacijai
Ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją bus skiriamas kvartalinei renovacijai. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3 420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus“, – kalba V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2 541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1 733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.

R-222