Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimams. Nuo šių metų Telšių rajono gyventojams, įmonėms ir įstaigoms už paslaugas teks mokėti daugiau – tiek pastovioji, tiek kintamoji rinkliavos dalys didėja. Savivaldybės administracija ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) teigia, kad toks sprendimas neišvengiamas. Nepakėlus rinkliavos kainos, metų pabaigoje Savivaldybei susiformuotų didžiulė skola, kurią esą vis tiek turėtų padengti mokesčių mokėtojai.
Laura MOCKUTĖ
Didėja komunalinių atliekų surinkimo mokestis
Pagal TRATC-o pateiktus skaičiavimus, 2026 metais planuojama surinkti apie 11,6 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o tai yra 1 procentu mažiau negu 2025 metais. Tai reiškia, kad šiukšliname mažiau, o sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymu, didėja.
2025 metais būtinosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos siekė 1,9 mln. eurų, o šiais metais planuojama, kad jos sudarys 2,3 mln. eurų. Viena iš pagrindinių būtinųjų sąnaudų dedamųjų dalių yra Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma regioninė atliekų tvarkymo kaina. Nuo sausio 1 dienos ji siekia 83,69 euro už toną. Ši regioninė kaina sudaro daugiau kaip pusę visų planuojamų 2026 m. būtinųjų sąnaudų Telšių rajono savivaldybėje.
Taigi naujuosiuose nuostatuose pateikiami didesni rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydžiai. Pastovioji dedamoji dalis vidutiniškai didėja 18 procentų. Kintamoji dedamoji dalis objektams, aptarnaujamiems individualiais konteineriais, vidutiniškai didėja 9 procentais, o kintamoji dedamoji dalis objektams, aptarnaujamiems bendrais konteineriais, vidutiniškai auga 32 procentais.
Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties butuose daugiabučiuose namuose pastovioji dalis didėja nuo 36 iki 43 eurų už butą per metus, o kintamoji dalis, priklausanti nuo gyventojų skaičiaus, didėja nuo 15 iki 19 eurų per metus už tame gyvenamajame būste deklaruotą gyventoją. Jeigu bute daugiabučiame name gyvena vienas asmuo, jis už atliekų tvarkymą mokės 62 eurus. Dviejų asmenų šeima, gyvenanti tokiame bute, mokės 81 eurą, o keturių asmenų šeima – 119 eurų.
Gyvenamosios paskirties individualių namų savininkams pastovioji dalis taip pat didėja – nuo 36 iki 43 eurų per metus, o galutinė mokama suma bus apskaičiuojama atsižvelgiant į konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. Pavyzdžiui, jeigu 120 litrų konteineris tuštinamas kartą per mėnesį (arba 12 kartų per metus), rinkliavos dydis per metus sieks apie 78 eurus, o jeigu konteineris bus ištuštinamas du kartus per mėnesį (arba 24 kartus per metus), rinkliavos dydis per metus bus apie 112 eurų.
Rinkliavos mokėtojui, kuriam kintamoji dalis yra apskaičiuojama pagal konteinerio tūrio ir jo ištuštinimo kriterijus, einamųjų metų kintamoji rinkliavos dalis bus apskaičiuota pagal nustatytą minimalų konteinerio ištuštinimo skaičių – 12. Taip pat bus pridedamas praėjusiais metais buvusių papildomų pakėlimų skaičius. Papildomais pakėlimais laikomi tie, kurie viršija minimalų konteinerio ištuštinimo skaičių. Jeigu gyventojas ištuština konteinerį, sakykime, 10 kartų per metus, kintamąją dalį vis tiek mokės už nurodytą minimalų konteinerio ištuštinimo skaičių – 12.
Sodų paskirties pastatų savininkams pastovioji rinkliavos dalis didėja nuo 21 iki 25 eurų per metus, o kintamoji įmokos dalis – nuo 9 iki 12 eurų.
Garažų paskirties pastatams pastovioji rinkliavos dalis kyla nuo 9 iki 11 eurų per metus, o kintamoji dalis – nuo 3 iki 3,90 euro.
Prekybos paskirties pastatams taip pat brangsta atliekų tvarkymas. Tiesa, šio pobūdžio pastatai apmokestinami pagal patalpų kvadratūrą. Pavyzdžiui, pastatai iki 100 kvadratinių metrų bus apmokestinami pastoviuoju įmokos dydžiu – 171 euru (prieš tai buvo 144), o kintamoji dalis kyla nuo 70 iki 90 eurų. Didesnių prekybos paskirties pastatų (101–500 kvadratinių metrų) savininkams pastovioji rinkliavos dalis didėja nuo 288 iki 341 euro, o kintamoji dalis brangsta tiek pat.
Viešbučių paskirties pastatams pastovioji rinkliavos dalis auga nuo 354 iki 419 eurų, o kintamoji dalis – nuo 94 iki 124 eurų.
Maitinimo paskirties pastatams pastovioji rinkliavos dalis didėja nuo 318 iki 377 eurų, o kintamoji – nuo 85 iki 112 eurų.
Minėtiems prekybos, viešbučių ir maitinimo paskirties pastatų savininkams gali būti taikomas ir kitas kintamosios rinkliavos dalies dydis – 395 eurai. Ši suma taikoma tada, kai savininkas turi galimybę naudotis individualiu konteineriu, tačiau juo nesinaudoja.
Dar vienas pakeitimas – asmens kodo naudojimas
Iki šiol TRATC-o specialistai fizinius asmenis identifikuodavo pagal asmens vardą, pavardę, gimimo datą, deklaruotos gyvenamosios vietovės adresą, elektroninį pašto adresą, telefono numerį. Šiais metais šį sąrašą papildo rinkliavos mokėtojo asmens kodas. Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Barčauskienė sako, kad toks sprendimas leis tiksliau administruoti rinkliavos procesus, vykdyti paieškas dėl skolų įmonei, pasikeitus nekilnojamojo turto savininkams ir kitais panašaus pobūdžio klausimais. TRATC-o direktorius Arvydas Dyburys patvirtina, kad asmens kodo naudojimą numato teisės aktai: „Asmens kodas gali būti naudojamas tuomet, kai kyla iš aukštesnės galios teisės aktų, o tai numato tiek Mokesčių administravimo įstatymas, tiek Atliekų tvarkymo įstatymas.“
Keičiasi ir lengvatų suteikimo tvarka
Iki šiol gyventojai, norėdami, kad tam tikru laikotarpiu dėl nesinaudojimo būstu ir atliekų tvarkymo paslaugomis nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, metų pradžioje turėdavo pateikti sąžiningumo deklaraciją. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui buvo privaloma pateikti ESO pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį tuo laikotarpiu. Elektros suvartojimas per tris mėnesius neturėjo viršyti 25 kWh, o per metus – 100 kWh.
Nuo 2026 metų tvarka keičiasi: ESO pažymą bus galima pateikti bet kuriuo metų laikotarpiu. Jeigu pažyma patvirtins, kad nekilnojamuoju turtu nebuvo naudojamasi, rinkliavos mokėtojas bus atleistas nuo kintamosios dalies.

Tai jau praėjusiais metais pakėlė nemažai, teisino tuo, kad daug metų nebuvo keltas mokestis… Neseniai buvo rašyta, kad lyg neteisėta visai tai? Parašė, ir tylu… Garažai? Kokias šiukšles ir kaip jas išveža? Niekas nieko ten neveža, konteinerių nėra – mokestis už orą… Ir kodėl skaičiuojami kažkokie mistiniai 12 pakėlimų? Gal žmogus tiek kartų neišveža, jei viskas rūšiuojama? Kodėl neskaičiuojamas tikras pakėlimų skaičius?