„Kumykštielis-2014“ – tradicinės kultūros lopšys

Birželio 15–20 dienomis Vytauto Zaburo kaimo turizmo sodyboje (Platelių sen., Plungės r.) Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio ,,Čiučiuruks“ vadovės Ritos Macijauskienės iniciatyva ketvirtus metus iš eilės surengtos vaikų ir jaunimo etnokultūrinio ugdymo kūrybinės dirbtuvės „Kumykštielis-2014“.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vyksta didžiulis atgimimas to, kas prigimta ir įdomu: amatai, kūrybinės dirbtuvės, tradicinės muzikos, šokių bei žaidimų mokymai, savitumas, regioniškumas. Galbūt nepakankamai prisidedame prie šio svarbaus tautos paveldo išsaugojimo, perteikimo ir kultūros kūrimo. Tačiau kultūros tikrai negalime tik saugoti. Ji yra gyva ir turi būti gyva, todėl Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio ,,Čiučiuruks“ mažieji etninės kultūros puoselėtojai su savo draugais bei nuolatiniais jų pagalbininkais š. m. birželio 15–20 dienomis susibūrė etnokultūrinio ugdymo kūrybinėse dirbtuvėse „Kumykštielis-2014“.
Visą savaitę V. Zaburo kaimo turizmo sodyboje dūzgė jaunieji amatininkai, veldami veltinius, pindami žemaitiškas tautines juostas, karpydami nuostabaus grožio popieriaus karpinius, siuvinėdami tradiciniu būdu, bandydami perprasti popieriaus lankstymo meną.
Kaip įprasta, didžioji stovyklos kūrybinė dalis buvo skiriama tradiciniam muzikavimui smuiku, armonika, kanklėmis, cimbolais, pučiamaisiais instrumentais. Šešias dienas truksiančiose intensyviose etnokultūrinėse dirbtuvėse vaikai mokėsi tradicinių amatų, pažindami gyvąją tradiciją, ją interpretuodami, o kai kurie su šia patirtimi susigyveno ne vienai dienai. Manoma, kad šios kūrybinės dirbtuvės jau išaugo iš savo ,,rėmų“ ir projekto iniciatoriai turi kitokių sumanymų, kad laikui bėgant „Kumykštielis“ turėtų peraugti į tradicinio muzikavimo meistriškumo mokyklą, nes iš jo išaugo ne vienas Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso ,,Tramtatulis“ laureatas.
Projekto vadovė Rita Macijauskienė teigė: ,,Kiekviena karta privalo iš naujo išgyventi savo santykį su tautine kultūra ir paveldu. Tautiškumo, patriotiškumo prasmę gerai suvokia ir dabar gyvenantys žmonės, jie niekuo nesiskiria nuo tų, kurie gyveno prieš šimtus metų. Svarbu suvokti, kad tai, kas bus sukurta dabar, žmonės po šimtų metų suvoks kaip paveldą. Nacionaliniai dalykai buvo svarbūs visada: valdovams – vienaip, liaudžiai – kitaip. Visada buvo tas platusis, gilusis paveldas: liaudies kūryba, papročiai, gyvoji tradicija. Etninė kultūra, paveldas, liaudies menas yra didelis turtas. Tai turi suprasti visi Lietuvos žmonės. Mažai valstybei reikia suvokti, kad pasauliui galim būti įdomūs tiek, kiek gebėsim būti unikalūs, o mes būtent turime etninę kultūrą, todėl privalome ją išsaugoti.“
Lietuvoje nėra rengiama arba rengiama per mažai panašaus pobūdžio projektų. Užtikrinant etnokultūros paveldo stabilumą, jį saugojant ir populiarinant, būtina parengti kuo daugiau įvairių kūrybinių projektų, kurių metu vaikai ir jaunimas dalyvautų kūrybiniuose procesuose, įvairiuose mokymuose, perimtų gyvosios tradicijos tęstinumą, patys inicijuotų naujų etninės kultūros raiškos formų atsiradimą, gilintųsi į savo regiono savitumo tradicijas.
Rita MACIJAUSKIENĖ