Kultūros paveldo statusą turinčių daugiabučių techninė būklė šiandien kelia vis didesnį susirūpinimą. Ilgainiui susikaupusios problemos blogina gyvenimo sąlygas butų savininkams ir kartu kelia grėsmę istorinių, architektūrinių bei estetinių vertybių išsaugojimui.
Šie pastatai yra svarbi miestų urbanistinio identiteto dalis, tačiau dėl sudėtingų renovacijos reikalavimų ir paveldosaugos apribojimų jų priežiūra dažnai tampa nemenku iššūkiu. Prie sunkumų prisideda ir ilgalaikė eksploatacija bei nepakankamai efektyviai sprendžiamos techninės problemos, o tai lemia nuoseklų jų būklės blogėjimą.
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovo Vlado Trakimavičiaus, dažniausios tokių daugiabučių problemos apima byrančius balkonus, drėgmės paveiktus rūsius, skilusias sienas, nesandarius stogus ir vamzdynus, nefunkcionalias nuotekų sistemas bei pavojingą elektros instaliaciją. Šie trūkumai didina ne tik saugumo riziką, bet ir finansinę naštą gyventojams.
Atidėliojimas kelia papildomas rizikas
Renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas pabrėžia, kad atidėliojamas pastato atnaujinimas tik gilina esamas problemas. „Seni vamzdynai gali trūkti bet kurią akimirką, stogai dažnai remontuojami tik laikinai, o prastai izoliuotas fasadas praleidžia drėgmę ir šaltį. Jei renovacija nevykdoma, gyvenimo sąlygos tampa ne tik nekomfortiškos, bet ir nesaugios“, – akcentuoja V. Navagreckas.
Daugiabučių modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas kaip vieną esminių ir ilgalaikių grėsmių išskiria pastato eroziją. Klimato ir kiti, pavyzdžiui, transporto veiksniai daro neigiamą įtaką konstrukcijoms: stogui, pamatams, sienoms. Nė kiek ne mažiau nukenčia ir architektūriniai paveldosauginiai elementai: karnizai, tinkas, dekoratyvinės detalės, senos durys.
„Natūraliai dėvisi ir inžinerinės sistemos – tiek vandentiekio bei elektros instaliacija, tiek šildymo ir vėsinimo sprendimai. Jei renovacija nebus pradėta laiku, gali susidaryti situacija, kai Kultūros paveldo departamentui tiesiog nebeliks, ką saugoti“, – įspėja E. Bindokas.
Įvairiapusė renovacijos nauda
Tinkamai įgyvendinta renovacija ne tik prisideda prie kultūros vertybių išsaugojimo, bet ir užtikrina saugią, patogią bei šiuolaikinius poreikius atitinkančią gyvenamąją aplinką. Atnaujinus elektros instaliaciją, stogą, vamzdynus bei kitas sistemas, sprendžiamos ilgalaikės techninės problemos. Tuo metu modernios šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos pagerina būsto komfortą ir energinį efektyvumą.
Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė pabrėžia, kad paveldinių pastatų modernizacija yra svarbi ne tik gyventojams. „Renovacija naudinga gyventojams, miestui ir valstybei: gyventojams – dėl gyvenimo kokybės gerinimo, mažesnių šildymo išlaidų, turto vertės augimo ir estetinės aplinkos; miestui – dėl urbanistinio atsinaujinimo, turizmo skatinimo, socialinės integracijos ir didesnio saugumo; valstybei – dėl kultūros paveldo išsaugojimo, energinio efektyvumo, ekonomikos skatinimo ir teigiamo įvaizdžio tarptautiniu mastu“, – teigia ekspertė.
Nuo šių metų gegužės 6 dienos įsigaliojusios daugiabučių modernizavimo projektų kvietimo pataisos atveria platesnes galimybes kultūros paveldo daugiabučių savininkams gauti valstybės paramą. Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ
Loading ...
