Telšių r. Eigirdžių pagrindinė mokykla miestelio bendruomenės salėje surengė konferenciją, skirtą žemaičių etniniam identitetui puoselėti ir propaguoti, „Žemaitiu etnokultūras ugdīma svarba asmenībē augtė, savastē ėškeravuotė par kalba, menus, papruotius gīvenėma būda“.
Gausiai susirinkusiems įvairaus amžiaus konferencijos dalyviams Eigirdžių pagrindinės mokyklos mokiniai parodė nedidelę meninę programėlę: vokalinis ansamblis ir jaunučių choras padainavo žemaitiškų liaudies dainų, maironiečiai padeklamavo žemaitiškų eilių.
Konferencijos dalyvius pasveikino Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius. Jis informavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. paskelbė Žemaitijos metais ir sukanka 800 metų, kai Žemaitijos vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje). Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Juška akcentavo, kodėl svarbu išsaugoti savo gimtąją kalbą, papročius. O Telšių švietimo centro metodininkė Ramutė Ežerskytė pasidžiaugė Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorės iniciatyva, padėkojo šios mokymo įstaigos mokytojams bei mokiniams už ne pirmą kartą žemaičių etnokultūros tema suorganizuotą konferenciją Eigirdžių miestelio bendruomenės salėje ir akcentavo, kad „mes, maža tauta, pasauliui esam ir būsim įdomūs savo išskirtinumu – išlaikydami tautinį identitetą“, bei pakvietė kalbėti savo gimtąja žemaičių kalba, mokytis papročių, išlaikyti tradicijas – būti tikrais šios žemės patriotais.
Konferencijos vedėjos – Eigirdžių mokyklos direktorė Danutė Juškienė ir lietuvių kalbos mokytoja Vilma Leipuvienė – suteikė žodį garbingiausiam svečiui – iš Skuodo kilusiam kalbininkui, gimtosios žemaičių kalbos puoselėtojui ir propaguotojui, Žemaičių šlovės žvaigždės kavalieriui, Šiaulių universiteto doc. dr. Juozui Pabrėžai, kuris perskaitė pranešimą „Žemaitiu kalbuos garbinga praeitės ėr gīva dabartės“. Trumpai pristatęs savo naująją knygą – mokslo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“, daugelio vadinamą žemaičių gramatika, mokslininkas įtikinamai pagrindė teiginį, kad žemaičiai turi ne tarmę, o kalbą; auditorijai padėjo prisiminti žemaitiškus žmogaus kūno dalių pavadinimus; pasidalijo apklausos, kodėl kalbama žemaitiškai, kaip vertinama ši tarminė kalba, rezultatais ir t. t. Anot kalbininko, pastaruoju laiku tarminės kalbos prestižas auga. Ypač tai esą pastebima ne tarp vyresniosios, t. y. viduriniosios, kartos žmonių, o tarp jaunimo, kuris net ir mobiliuoju telefonu ar elektroniniu paštu žinutėmis susirašinėja žemaitiškai. O tai rodo džiugų dalyką – jog žemaičių kalba tikrai nenyksta ir neišnyks.
Filologijos magistrė, literatūrologė bei etninės kultūros puoselėtoja Dalia Zabitienė perskaitė pranešimą „Žemaitiu kalba – gīvuoji tradicėjė – etnėnės tapatībės pamats“. Jame gvildentas kalbos filosofinis aspektas – įrodyta, jog kalba labai susijusi su ja kalbančiųjų pasaulėjauta bei pasaulėžiūra; pagrįstas teiginys, kad tarminė kalba – gyvoji tradicija – yra svarbiausias etninės tapatybės ženklas, todėl etnokultūrinis ugdymas, nemokant tarmiškai kalbėti, neįmanomas. Kaip sektinas tokio ugdymo pavyzdys pateiktos kai kurios Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos su Skuodo žemaičių draugija vykdomos veiklos.
Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo vyriausioji specialistė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė ne tik vaizdine, bet ir garsine medžiaga iliustruotu pranešimu „Žemaitiu tautinis kuostiums“ supažindino su Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų žmonių apranga, apavu, papuošalais. Ji papasakojo, kaip klostėsi tautinio kostiumo istorija, kuo šis skiriasi skirtinguose Lietuvos regionuose.
Dažna viešnia Eigirdžių mokykloje mokytoja ir poetė Elena Šidlauskienė padeklamavo savos kūrybos patriotinių tarmiškų eilių. Mokyklos direktorė pasidžiaugė naujais Eigirdžių pagrindinės mokyklos bendruomenės bičiuliais iš Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos, kurie pasidalijo etninio ugdymo patirtimi: bibliotekos vedėja Daiva Stonkuvienė perskaitė iš lietuvių bendrinės kalbos į žemaičių išverstą savo eilėraštį, kuris pripažintas geriausiu Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ surengtame eilėraščių, skirtų Tautinio kostiumo metams, konkurse. Muzikos mokytoja Alina Gadeikienė pasidalijo mintimis tema „Estetinis ir duoruovinis muokėniū ogdīms par liaudies daina“. Gimnazistė Aistė Prialgauskaitė padainavo žemaitišką liaudies dainą ir romansą, o merginų kvartetas – Greta Ažondenytė, Inesa Gadeikytė, Laura Hoffmann bei Emilija Jonikaitė – porą šiuolaikinių jaunatviškų tarmiškų dainų, iš kurių viena – muzikos pedagogės, kompozitorės Jolantos Raišutienės „Žemaitėjė brongi, mes – tava vākā“. Programėlę papildė bei pratęsė taip pat gimnazistės – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokinės Vykintos Bagužaitės – kūrinys, pripažintas geriausiu žemaitiškos kūrybos ir skaitymų konkurse „Rokoukimies ėr korkēm žemaitėškā“.
Gardžiai pasivaišinus cepelinais su spirgučiais, jauniesiems konferencijos dalyviams duris atvėrė „Kūrības meistarnė“. Mokytasi žemaičių liaudies šokių, dainų, amatų ir kitų gerų dalykų. Labiausiai mokinius sudomino tautinių juostų pynimas. Juostos – vienos iš seniausių, labiausiai paplitusių lietuvių liaudies audinių. Jos buvo dėvimos kaip drabužių dalys, raiščiai bei papuošalai. Edukacinius užsiėmimus vedė – su juostų vijimo, pynimo bei audimo technikomis supažindino, jų istoriją papasakojo – Žemaičių muziejaus „Alka“ vyriausioji muziejininkė, tautodailininkė Salomėja Udovičienė, jai talkino mokytojos Raimunda Gustienė ir Margarita Bidvaitė-Dargužienė. Mokiniai, smagiai žaisdami, nusipynė sau po spalvotą juostą.
Suaugusiuosius Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spėgėns“ bei energinga jo vadovė Diana Bomblauskienė pakvietė kartu padainuoti žemaičių liaudies dainų. Konferencijos dalyviai Eigirdžių pagrindinėje mokykloje galėjo pasidžiaugti dailės ir technologijų mokytojų Audronės Bagužienės, Raimundos Gustienės bei bibliotekininkės Adelės Žitaveckienės surengtomis parodomis, visų svečių laukė mokyklos muziejus ir Laiptų galerija.
Konferenciją vainikavo jos iniciatorės ir organizatorės – Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorės Danutės Juškienės – refleksija „Ėr dvasės pajautas skleidās, ėr kurības impulsā rondās“ bei apdovanojimai lektoriams už konferencijoje skaitytus pranešimus, skaitovams, dainų atlikėjams ir jų mokytojams – už meninę programą, taip pat pagalbininkams: Degaičių seniūnijos seniūnui, kultūrinės veiklos organizatorei Virginijai Keršienei, Telšių švietimo centrui, Eigirdžių mokyklos kolektyvui, rėmėjams: UAB „Eigirdžių agrofirma“, Degaičių seniūnijai, UAB „Kretingos maistas“, bei visiems svečiams iš Telšių bei Skuodo rajonų mokyklų.
Padėkos žodį konferencijos dalyviams, Eigirdžių pagrindinės mokyklos kolektyvui už suorganizuotą konferenciją, nuveiktus darbus saugant bei propaguojant žemaičių kalbą ir etninę kultūrą tarė Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas.
Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė Dalia ZABITIENĖ, Telšių r. Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorė Danutė JUŠKIENĖ
Loading ...
