Kny­ga-met­raš­tis, įam­ži­nęs mū­sų se­ne­lių ir pro­se­ne­lių kur­tą Lie­tu­vą

Lie­tu­va 1930 m. mi­nė­jo Vy­tau­to Di­džio­jo 500-ąsias mir­ties me­ti­nes ir džiau­gė­si ne­se­niai at­kur­ta Nep­rik­lau­so­my­be. 1933 m. šia pro­ga iš­leis­tas aukš­to po­lig­ra­fi­nio ly­gio rep­re­zen­ta­ci­nis lei­di­nys „Vy­tau­to Di­džio­jo mir­ties 500 me­tų su­kak­tu­vėms pa­mi­nė­ti al­bu­mas“, ku­ria­me pub­li­kuo­ta iko­nog­ra­fi­nė me­džia­ga – nuo­trau­ko­se įam­žin­ti ju­bi­lie­ji­nių me­tų or­ga­ni­za­ci­niai ko­mi­te­tai ir sky­riai, šven­ti­niai ren­gi­niai, vals­ty­bi­nių, vi­suo­me­ni­nių įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų ir ki­ti ko­lek­ty­vai bei ak­cen­tuo­tos pa­ra­le­lės tarp Vy­tau­to Di­džio­jo ir pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos.

1918 m. at­kur­tą Lie­tu­vą tar­pu­ka­rio in­te­li­gen­ti­ja ver­ti­no tar­si Vy­tau­to vals­ty­bės tę­si­nį. Al­bu­mo lei­di­mo ini­cia­to­rius bu­vo ka­ri­nin­kas Vla­das Če­kaus­kas. Kny­gą pa­ren­gė Hen­ri­kas Se­ra­fi­nas, dir­bęs Mui­ti­nių sky­riaus ve­dė­ju. Ją iš­spaus­di­no „Spin­du­lio“ spaus­tu­vė – vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vos po­lig­ra­fi­jos įmo­nių, vei­ku­si 1928–2009 m. Kau­ne. Kny­ga-al­bu­mas įriš­tas kiet­vir­šiais, ja­me – 474 pus­la­piai, teks­tas pa­teik­tas lie­tu­vių ir pran­cū­zų kal­bo­mis.

Šiek tiek apie šio lei­di­nio at­si­ra­di­mo is­to­ri­nį kon­teks­tą. 1929 m. gruo­džio 31 d. „Vy­riau­sy­bės ži­nio­se“ bu­vo pa­skelb­tas Vy­tau­tui Di­džia­jam mi­nė­ti įsta­ty­mas 1930-uo­sius pa­va­din­ti Vy­tau­to Di­džio­jo me­tais. 1930 m. pra­džio­je iš­pla­tin­tas krei­pi­ma­sis į Lie­tu­vos vi­suo­me­nę dėl nau­jo šven­tės ko­mi­te­to stei­gi­mo. Lie­tu­vos lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je Kau­ne bu­vo įkur­ta vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja – Vy­tau­to Di­džio­jo ko­mi­te­tas. Jo gar­bės pir­mi­nin­ku iš­rink­tas pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na. 1930-ie­ji me­tai su­ta­po su 500-osio­mis ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to mir­ties me­ti­nė­mis. Vy­tau­to Di­džio­jo ko­mi­te­to na­rių ini­cia­ty­va ki­lo su­ma­ny­mas vež­ti per Lie­tu­vą Vy­tau­to Di­džio­jo pa­veiks­lą ir Ra­por­tų kny­gą „Vy­tau­to Di­džio­jo gar­bei“. Šio su­ma­ny­mo pa­grin­di­nė idė­ja – pa­gerb­ti Vy­tau­tą Di­dį­jį ir dar kar­tą pri­min­ti oku­puo­to Vil­niaus kraš­to klau­si­mą. Vy­tau­to Di­džio­jo pa­veiks­lo ke­lio­nė per Lie­tu­vą ta­po pa­grin­di­ne me­tų mi­si­ja. Kaip bu­vo ra­šo­ma žur­na­le „Tri­mi­tas“ (1930 m. lie­pos 24 d., Nr. 30), „Vy­tau­tas Di­dy­sis, ku­ris prieš 500 me­tų bu­vo iš­kė­lęs Lie­tu­vą prie aukš­čiau­sio gar­bės ir ga­ly­bės laips­nio, da­bar po tiek pat lai­ko ei­na (jo pa­veiks­las) pa­žiū­rė­ti, kaip at­ro­do jo Lie­tu­va“.

Bu­vo pa­reng­tas pa­veiks­lo ne­ši­mo že­mė­la­pis su da­to­mis. Ta­čiau tai bu­vo ne pa­veiks­las, o me­di­niuo­se rė­muo­se įsta­ty­tas Pet­ro Rim­šos su­kur­tas pa­di­din­tas me­da­lis, iš­kel­tas ant stie­bo su dviem at­ra­mo­mis. Do­ku­men­tuo­se jis va­din­tas Vy­tau­to me­da­lio­nu, ta­čiau tuo­me­tė­je spau­do­je pri­gi­jo pa­veiks­lo pa­va­di­ni­mas. Ke­lio­nės po Lie­tu­vą me­tu Vy­tau­to Di­džio­jo pa­veiks­las bu­vo ne­ša­mas 2–3 km per va­lan­dą grei­čiu, jį ly­dint pu­čia­mų­jų or­kest­rams ir cho­rams. Jį ne­šė ke­li uni­for­muo­ti ka­riai, šau­liai ar šau­lės, ly­di­mi dvie­jų gink­luo­tų ka­rių ar­ba Šau­lių gar­bės sar­gy­bos ir ne ma­žiau kaip dvie­jų be­gink­lių pa­ly­do­vų, ku­rių vie­nas ne­šė Ra­por­tų kny­gą. Bu­vo nu­ma­ty­ti pa­veiks­lo su­ti­ki­mo sce­na­ri­jai.

Žy­gis pra­dė­tas Kau­ne 1930 m. lie­pos 15 d. Pa­veiks­las ir kny­ga pa­bu­vo be­veik vi­suo­se di­des­niuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, dau­ge­ly­je mies­te­lių ir rug­sė­jo 7 d. grį­žo į Kau­ną. 1930-ai­siais Vil­niaus kraš­tas bu­vo oku­puo­tas len­kų, to­dėl į marš­ru­tą ne­bu­vo įtrauk­tas. Ra­por­tų kny­ga bu­vo iš­kil­min­gai su­tin­ka­ma kiek­vie­no­je su­sto­ji­mo vie­to­je. Ke­liai, ku­riais ju­dė­jo pro­ce­si­ja, bu­vo pa­puo­šia­mi gė­lė­mis, pa­sta­to­mi su­tik­tu­vių var­tai. Kny­go­je pa­si­ra­šė ir ant­spau­dus su­dė­jo įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų, drau­gi­jų, mies­tų, mies­te­lių ir kai­mų vie­tos val­džios, įvai­rių įstai­gų tar­nau­to­jai, or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, taip pat ra­šė­si ku­ni­gai, šau­liai, sa­va­no­riai, ka­riš­kiai, ki­ti vei­kė­jai. Pa­veiks­lo ke­lio­nė bu­vo pla­čiai nu­švies­ta spau­do­je. Po ke­lio­nės per Lie­tu­vą ši kny­ga su įra­šais ir ant­spau­dais bu­vo per­duo­ta sau­go­ti į Kau­no ka­ro mu­zie­jų, vė­liau pa­te­ko į Lie­tu­vos cent­ri­nį vals­ty­bės ar­chy­vą, pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos fon­dą.
Tais pa­čiais me­tais bu­vo nu­tar­ta iš­leis­ti lei­di­nį, ku­ris rep­re­zen­tuo­tų to me­to Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą. Jo iš­lei­di­mo ap­lin­ky­bes pla­čiau yra ana­li­za­vu­si Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos Do­ku­men­ti­nio pa­vel­do ty­ri­mų de­par­ta­men­to dar­buo­to­ja Ari­da Riau­bie­nė. Jos straips­ny­je ra­šo­ma, kad 1930 m. rug­sė­jo 11 d. vy­res­ny­sis lei­te­nan­tas V. Če­kaus­kas pa­ra­šė pra­šy­mą Vy­tau­to Di­džio­jo ko­mi­te­tui iš­leis­ti Vy­tau­to Di­džio­jo ju­bi­lie­ji­nį al­bu­mą. Da­lį pel­no už par­duo­tą al­bu­mą pla­nuo­ta skir­ti Vy­tau­to Di­džio­jo mu­zie­jaus sta­ty­bai. Ka­dan­gi al­bu­mas bu­vo skir­tas Vy­tau­to Di­džio­jo me­tams pa­mi­nė­ti, jo lei­dė­jai rei­ka­la­vo, kad kny­gos pla­ti­ni­mas bū­tų rem­ti­nas. Lei­dė­jai bu­vo nu­ma­tę, kad Vy­tau­to Di­džio­jo mu­zie­jui paau­ko­tų pi­ni­gų su­ma tu­rė­jo su­da­ry­ti ne ma­žiau kaip 10 pro­cen­tų nuo vi­sos iš­pla­tin­tų al­bu­mų pi­ni­gų su­mos. Kny­gos lei­dy­bos dar­bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti 1932 m. sau­sio pa­bai­go­je. Pla­nuo­ta, kad 300 pus­la­pių apim­ties al­bu­mas bus 28 x 37 cm dy­džio; jo 4 000 eg­zemp­lio­rių bus iš­spaus­din­ta ant liuk­su­si­nio krei­di­nio po­pie­riaus. Taip pat bu­vo nu­ma­ty­ta, kad al­bu­me bus apie 1 000 vaiz­dų.

Al­bu­mo lei­dė­jai pla­na­vo to­kius lei­di­nio sky­rius: „1. Vy­tau­to Di­džio­jo spal­vo­tas at­vaiz­das. 2. Įžan­gi­nis straips­nis, api­bū­di­nan­tis Vy­tau­to Di­džio­jo is­to­ri­nę fi­gū­rą. 3. Ju­bi­lie­ji­nis sky­rius: a) Res­pub­li­kos pre­zi­den­to spal­vo­tas pa­veiks­las; b) Vyt. D. Ko­mi­te­tai; c) Vyt. D. pa­veiks­lo ke­lio­nė po Lie­tu­vą; d) 1930 Vyt. D. me­tų įvai­rios iš­kil­mės. 4. Vy­riau­sy­bė, val­džios įstai­gos, moks­lo ir mo­ky­mo įstai­gos. 5. Vi­suo­me­nės vei­kė­jai ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos; žy­mes­nės bei gra­žes­nės Lie­tu­vos vie­tos. 6. Spau­dos sky­rius / pe­rio­di­nių lei­di­nių re­dak­ci­jos /. 7. Ame­ri­kos lie­tu­vių eks­kur­si­jos į Lie­tu­vą ir žy­mes­ni Ame­ri­kos lie­tu­vių vei­kė­jai. 8. Ban­kai ir kre­di­to įstai­gos. 9. Pra­mo­nės įmo­nės. 10. Pre­ky­bos įmo­nės.“

Klau­si­mais, su­si­ju­siais su al­bu­mo nuo­trau­ko­mis, rū­pi­no­si V. Če­kaus­kas. No­rė­da­mas įsi­gy­ti nuo­trau­kų Vy­tau­to Di­džio­jo pa­veiks­lo ke­lio­nės po Lie­tu­vą te­ma­ti­ka, jis krei­pė­si į Vy­tau­to Di­džio­jo ko­mi­te­tą. Su įvai­rių mi­nis­te­ri­jų bei įstai­gų at­sa­kin­gais dar­buo­to­jais bu­vo de­ri­na­mas fo­tog­ra­fa­vi­mo lai­kas. Al­bu­me esan­tis įra­šas in­for­muo­ja, kad Kau­no įstai­gų ir as­me­nų fo­tog­ra­fi­jas ga­mi­no fo­tog­ra­fai B. Mir­ba­chas ir J. Du­kas. Al­bu­mo ga­le bu­vo nu­ro­dy­ta, kad ja­me esan­čių nuo­trau­kų stik­lai sau­go­mi B. Mir­ba­cho fo­to­dirb­tu­vė­je „Ideal“, įsi­kū­ru­sio­je Lais­vės alė­jo­je, 35-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me na­me.

Bran­gūs al­bu­mo pa­ruo­šia­mie­ji dar­bai, ke­lio­nių į įvai­rius Lie­tu­vos mies­tus iš­lai­dos lė­mė tai, kad lei­dė­jams nuo­lat sti­go pi­ni­gų. Iki 1931 me­tų va­sa­ros at­lik­tas dar­bas su įvai­riais va­ži­nė­ji­mais bei žy­giais ir ki­to­mis iš­lai­do­mis, su­sie­to­mis su al­bu­mo iš­lei­di­mu, kai­na­vo apie pen­kio­li­ka tūks­tan­čių li­tų. 1931 m. lapk­ri­tį H. Se­ra­fi­no var­du Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja iš­da­vė 3 000 li­tų pa­sko­lą. At­siž­velg­da­mi į sun­kią fi­nan­si­nę si­tua­ci­ją, lei­dė­jai pra­šė švie­ti­mo mi­nist­ro 3 000 li­tų pa­sko­lą pa­vers­ti pa­šal­pa. Ne­sant to­kios ga­li­my­bės, Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jai bu­vo siū­ly­ta paim­ti al­bu­mų už 3 000 li­tų su­mą ir juos iš­da­lin­ti mo­kyk­loms. Švie­ti­mo mi­nist­ras V. Če­kaus­ko pra­šy­mo ne­pa­ten­ki­no ir pa­ve­dė mi­nis­te­ri­jos ju­ris­kon­sul­tui Be­ne­dik­tui Greb­liaus­kui duo­tą 3 000 eu­rų pa­sko­lą išieš­ko­ti. Iš ar­chy­vi­nių šal­ti­nių ma­ty­ti, kad pa­sko­los pi­ni­gus Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos ju­ris­kon­sul­tui įmo­kė­da­vo H. Se­ra­fi­nas. Iš­li­ku­siuo­se 1936–1939 m. Lie­tu­vos ban­ko Kau­no sky­riaus mo­kė­ji­mo kvi­tuo­se ra­šo­ma, kad iš H. Se­ra­fi­no priim­ta tam tik­ra pi­ni­gų su­ma pa­gal V. Če­kaus­ko vek­se­lius. 1937–1938 m. Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos ju­ris­kon­sul­tas in­for­muo­da­vo V. Če­kaus­ką, kad H. Se­ra­fi­nas nu­trau­kė įmo­kė­ji­mus pa­gal vek­se­lius. Dėl šios prie­žas­ties mi­nis­te­ri­ja per­spė­jo V. Če­kaus­ką, kad pra­leis­ta pi­ni­gų su­ma bū­tų įmo­kė­ta iki nu­sta­ty­to ter­mi­no. 1938 m. lapk­ri­čio 1 d. V. Če­kaus­kas bu­vo pa­skir­tas Gink­la­vi­mo val­dy­bos gink­lų dirb­tu­vių ad­mi­nist­ra­ci­jos da­lies ve­dė­ju. Ma­tyt, ši prie­žas­tis lė­mė tai, kad Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja dėl pi­ni­gi­nės sko­los 1938 m. lapk­ri­tį krei­pė­si į H. Se­ra­fi­ną, ku­ris tuo me­tu dir­bo ak­ci­nė­je bend­ro­vė­je „Mais­tas“. H. Se­ra­fi­nas bu­vo įspė­tas, kad, neį­mo­kė­jus pi­ni­gų iki nu­sta­ty­tos da­tos, jie bus išieš­ko­ti per „Mais­to“ di­rek­ci­ją prie­var­tos ke­liu. In­for­ma­ci­jos apie tai, ar pa­sko­la bu­vo iš­mo­kė­ta, ne­pa­vy­ko ras­ti. Pas­ku­ti­nė pa­sko­los mo­kė­ji­mo kvi­to da­ta – 1939 m. sau­sio 30 d.

Kraš­te, apim­ta­me eko­no­mi­kos kri­zės, al­bu­mo pla­ti­ni­mas vy­ko ne taip sklan­džiai, kaip bu­vo ti­kė­ta­si. Pir­kė­jai, ne­ga­lin­tys iš kar­to su­mo­kė­ti už al­bu­mą, ga­lė­jo jį gau­ti iš­si­mo­kė­ti­nai per 1–2 me­tus. To­dėl al­bu­mo ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­ga­lė­jo lai­ku siųs­ti pi­ni­gų Vy­tau­to Di­džio­jo mu­zie­jaus sta­ty­bos rei­ka­lams. Vals­ty­bės tar­nau­to­jams bu­vo su­teik­ta ga­li­my­bė gau­ti al­bu­mą per 3 mė­ne­sius iš­si­mo­kė­ti­nai.

Al­bu­mas bu­vo pla­ti­na­mas ir pre­nu­me­ra­tos bū­du. Lei­dė­jai, siek­da­mi pri­trauk­ti kuo dau­giau pre­nu­me­ra­to­rių, ra­šė: „Kiek­vie­no in­te­li­gen­to pa­rei­ga yra įsi­gy­ti šį lei­di­nį, ku­riuo tik­rai ne gė­da bus sve­čių kam­ba­rio sta­lą pa­puoš­ti.“ Vy­tau­to Di­džio­jo mir­ties 500 me­tų su­kak­tu­vėms pa­mi­nė­ti al­bu­mo ad­mi­nist­ra­ci­ja pre­nu­me­ra­to­riams siun­ti­nė­da­vo laiš­ke­lius, ku­riuo­se pri­min­da­vo, kiek jau yra įmo­kė­ta pi­ni­gų ir kiek dar rei­kia įmo­kė­ti. Al­bu­mas bu­vo pla­ti­na­mas ir už At­lan­to, nes ti­kė­ta­si Ame­ri­kos lie­tu­vių pa­ra­mos.

At­siž­vel­giant į spau­dos dar­bų ir po­pie­riaus bran­gu­mą, al­bu­mo kai­na sie­kė 50 li­tų. 20 pro­cen­tų nuo­lai­da bu­vo tai­ko­ma už­sa­kiu­siems al­bu­mą iki 1931 m. gruo­džio 31 d. ir įmo­kė­ju­siems avan­su ne ma­žiau kaip 10 li­tų. Už al­bu­mo įri­ši­mą tu­rė­jo bū­ti mo­ka­ma at­ski­rai. Kai­na pri­klau­sė nuo įri­ši­mo me­džia­gos. Pir­kė­jai įsi­gy­da­vo al­bu­mų, kai­nuo­jan­čių ir 90 li­tų. Įri­ši­mo kai­nos bu­vo to­kios: 1. „Iš Tre­sorsch­toff“ – odos imi­ta­ci­ja ru­dos ar­ba juo­dos spal­vos / odos stip­ru­mo / – 13 li­tų. 2. Gra­na­to­lis / odos imi­ta­ci­ja / įvai­rių spal­vų – 12 li­tų. 3. Gra­na­to­lis pa­pras­tas / ži­ban­tis / įvai­rių spal­vų – 11 li­tų. 4. Dro­bė įvai­rių spal­vų – 10 li­tų. 5. Pap­ras­tas ko­len­ko­ras – 8 li­tai. 6. Gry­nos odos / pa­gal odos rū­šį / – 30–50 li­tų.

Kuo ver­tin­ga ši kny­ga Tel­šių mies­to is­to­ri­jai? Jo­je ga­li­me pa­ma­ty­ti XX am­žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je mies­te bu­vu­sių Tel­šių ap­skri­ties įstai­gų dar­buo­to­jus, pe­da­go­gus, Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos dės­ty­to­jus. 2008 me­tais iš­leis­tas fo­tog­ra­fuo­ti­nis al­bu­mo lei­di­mas, ku­rį ga­li­me ne tik pa­ma­ty­ti, bet ir pa­var­ty­ti, yra nau­jai įreng­to­je Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ Is­to­ri­nė­je eks­po­zi­ci­jo­je (Mu­zie­jaus g. 31).

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ rin­ki­nio sau­go­to­ja-ku­ra­to­rė Re­gi­na BART­KIE­NĖ