Kiek­vie­nas ga­li mes­ti rū­ky­ti – svar­bu kreip­tis pa­gal­bos

Žmo­gus su­tver­tas taip, kad nuo­la­tos ieš­ko bū­dų nu­si­ra­min­ti, at­si­pa­lai­duo­ti ir ati­trūk­ti. Vie­niems tai fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, mu­zi­ka, o ki­tiems – rū­ky­mas. Vis dėl­to, šiuo­lai­ki­nis pa­sau­lis ku­pi­nas įvai­rių veik­lų ir pra­kti­kų, pa­de­dan­čių at­si­pa­lai­duo­ti ir ne­ken­kian­čių or­ga­niz­mui, tad be­lie­ka pa­si­rink­ti, o rū­ky­mo at­si­sa­ky­ti. Me­ti­mo ke­lias ga­li bū­ti sun­kus, ta­čiau kiek­vie­na ke­lio­nė tiks­lo link pra­si­de­da nuo spren­di­mo priė­mi­mo, šiuo at­ve­ju – spren­di­mo mes­ti rū­ky­ti.

Di­džiau­sią įta­ką da­ro ap­lin­ki­niai

„Rū­ky­ti pra­dė­jau dar 2017 me­tais. Iš pra­džių už­tek­da­vo pa­ke­lio sa­vai­tei, ta­da po­rei­kis išau­go iki dvie­jų, tri­jų pa­ke­lių sa­vai­tei, kol, ga­liau­siai, pa­ke­lio neuž­tek­da­vo nė die­nai. Ma­ne su­pę žmo­nės ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti, kad ga­lė­da­vau su­rū­ky­ti vie­ną ci­ga­re­tę po ki­tos“, – pa­sa­ko­jo prieš me­tus rū­ky­mo at­si­sa­kęs Kris­ti­jo­nas.

Vai­ki­nas sa­ko, kad, ne­pai­sant to, jog ap­lin­ka ne­spau­dė pra­dė­ti rū­ky­ti, jis pa­si­da­vė „ban­dos jaus­mui“ ir nuo­lat ma­to­mas pa­vyz­dys ne­ju­čia ta­po jo gy­ve­ni­mo da­li­mi.

An­ta­kal­nio psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro ve­dė­ja Auš­ra Bag­do­nai­tė pa­brė­žia, jog rū­kan­čių bend­raam­žių, tė­vų ar ap­lin­ki­nių įta­ka yra vie­nas pa­grin­di­nių veiks­nių, le­mian­čių ta­ba­ko var­to­ji­mą, gre­ta pa­trauk­liai pa­tei­kia­mų ci­ga­re­čių ir ta­ba­ko ga­mi­nių pa­kuo­čių. Taip pat ji ak­cen­tuo­ja evo­liu­cio­nuo­jan­čią ta­ba­ko pra­mo­nę ir at­si­ran­dan­čių prie­mo­nių gau­są. Su­da­ro­mas klai­din­gas įspū­dis, kad šios prie­mo­nės ne­va su­ke­lia ma­žiau ža­los nei kla­si­ki­nės ci­ga­re­tės.

Anot An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­kos gy­dy­to­jos psi­chiat­rės, dir­ban­čios die­nos sta­cio­na­re suau­gu­siems, Auk­sės Ši­lei­ky­tės, kiek­vie­nais me­tais pa­sau­ly­je nuo ta­ba­ko rū­ky­mo su­kel­tų li­gų mirš­ta nuo 5 iki 7 mi­li­jo­nų žmo­nių, pu­sė šių mir­čių – prieš­lai­ki­nės, jų ga­li­ma iš­veng­ti.

„Rū­ky­mas da­ro nei­gia­mą įta­ką imu­ni­nei sis­te­mai, to­dėl di­dė­ja plau­čių in­fek­ci­jos ri­zi­ka. Rū­kant daž­niau ser­ga­ma plau­čių už­de­gi­mu, ki­to­mis ūmio­mis kvė­pa­vi­mo sis­te­mos li­go­mis, taip pat di­dė­ja ti­ki­my­bė su­si­rgti gri­pu, per­ša­li­mo li­go­mis, tu­ber­ku­lio­ze“, – dės­tė eks­per­tė.

Po­ky­tis pri­klau­so nuo mo­ty­va­ci­jos

Psi­chiat­rės tei­gi­mu, mes­ti rū­ky­ti nie­ka­da nė­ra per vė­lu, nes ser­ga­mu­mas ir mir­tin­gu­mas nuo šio ža­lin­go įpro­čio di­dė­ja pri­klau­so­mai nuo to, kiek il­gai tuo už­sii­ma­ma. Prik­lau­so­my­bė yra lė­ti­nė li­ga, to­dėl rū­ky­mo nu­trau­ki­mas ga­li bū­ti ir daž­niau­siai yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas, rei­ka­lau­jan­tis ke­le­to ban­dy­mų. Pa­si­rin­ki­mas at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo – ne­men­kas gy­ve­ni­mo bū­do po­ky­tis.

„Dau­giau­sia me­ti­mo ke­lio­nės vin­giams įta­kos tu­ri žmo­gaus as­me­ni­nės sa­vy­bės, mo­ty­va­ci­ja ir tai, ko­kios pa­gal­bos jis pa­pra­šė ir kam pa­ti­kė­jo sa­vo rū­pes­čius. Daž­niau­si mo­ty­vai, ve­dan­tys sėk­min­go ta­ba­ko at­si­sa­ky­mo link, yra svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mas, lė­šų tau­py­mas, gam­tos iš­sau­go­ji­mas, ge­ras bur­nos kva­pas ir pa­vyz­dys ki­tiems“, – tei­gė die­nos sta­cio­na­ro psi­chiat­rė.

Žur­na­lis­ti­kos stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gęs Kris­ti­jo­nas pa­sa­ko­ja, kad stu­di­juo­da­mas uni­ver­si­te­te vis ban­dy­da­vo mes­ti rū­ky­ti, ta­čiau nie­kaip ne­pa­vyk­da­vo, kol ga­liau­siai praė­ju­sių me­tų rugp­jū­čio 14 d. su­rū­kė pa­sku­ti­nę ci­ga­re­tę:

„Ne­ti­kė­tai ra­dau kny­gu­tę apie tai, kaip mes­ti rū­ky­ti. Pra­dė­jau skai­ty­ti, do­mė­tis, per­skai­tęs 4 sky­rius, su­vo­kiau, jog man ne­rei­kia kny­gos, ku­ri paaiš­kin­tų, kaip mes­ti rū­ky­ti, tai ga­liu pa­da­ry­ti aš pa­ts, be kny­gos.“

Nu­sis­ta­ty­ki­te konk­re­čią die­ną

No­rin­tiems nu­trauk­ti pri­klau­so­my­bę A. Ši­lei­ky­tė duo­da vie­ną pa­ta­ri­mą – nu­sto­ti rū­ky­ti. „Ne ma­žiau, ne re­čiau“, bet tie­siog nu­sto­ti. „Ne­ga­li bū­ti šiek tiek pri­klau­so­mas. Ar­ba esi pri­klau­so­mas, ar­ba ne“, – tei­gė ji.

„Me­ti­mas rū­ky­ti nė­ra rū­ky­mo ma­ži­ni­mas, to­dėl bū­ki­te pa­si­ren­gę at­si­sa­ky­ti vi­sų rū­ky­mo for­mų. Kad bū­tų leng­viau lai­ky­tis šio įsi­pa­rei­go­ji­mo – in­for­muo­ki­te sa­vo šei­mą, drau­gus ir bend­ra­dar­bius, pa­kal­bė­ki­te su gy­dy­to­ju ar ki­tu svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tu apie tai, ko­kį me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą ga­lė­tų jums pri­tai­ky­ti.

Pa­keis­ki­te sa­vo ru­ti­ną: kas­die­nę veik­lą at­li­ki­te ki­ta tvar­ka ki­tu die­nos me­tu su žmo­nė­mis, ku­rie ne­rū­ko, ki­to­se vie­to­se. Ven­ki­te si­tua­ci­jų ir ap­lin­kos, ku­rio­se daž­niau­siai rū­ky­da­vo­te, nuo­bo­du­lio, tu­rė­ki­te su sa­vi­mi kny­gą, te­le­fo­ną. Kiek­vie­na mi­nu­tę sau pri­min­ki­te, kad ar­tė­ja­te prie sa­vo tiks­lo ir ren­ka­tės sa­vo ver­ty­bė­mis grįs­tą el­ge­sį, tei­kian­tį ne „ma­lo­nu­mą da­bar“, o gė­rį il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je“, – pa­ta­rė spe­cia­lis­tė.

Pa­de­da spe­cia­lis­tai

Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro die­nos sta­cio­na­re suau­gu­siems dir­ban­ti psi­chiat­rė pri­dū­rė, jog, me­tant rū­ky­ti, ne ma­žiau svar­bu yra ap­svars­ty­ti ga­li­mas stre­si­nes si­tua­ci­jas ir ap­mąs­ty­ti, kaip jas įveik­si­te ne­rū­ky­da­mi.

„Nu­si­ma­ty­ki­te konk­re­čius veiks­mus, pa­vyz­džiui, pra­dė­ki­te spor­tuo­ti, mu­zi­kuo­ti, klau­sy­tis mu­zi­kos, išei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti. Vi­sos si­tua­ci­jos ga­li bū­ti spren­džia­mos ir ne­rū­kant. Pri­min­ki­te sau, ko­kius svar­bius žings­nius žen­gia­te sa­vo ir ap­lin­ki­nių svei­ka­tos link“, – pa­ta­ri­mais da­li­jo­si gy­dy­to­ja.

Ji taip pat pri­me­na, jog at­kry­tis yra na­tū­ra­li svei­ki­mo nuo pri­klau­so­my­bių da­lis. La­biau svar­bu, ne kiek at­kry­čių bus, o kaip grei­tai jie bus at­pa­žin­ti. Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad pro­cen­tiš­kai dau­giau sėk­min­gai me­tu­sių­jų rū­ky­ti yra tarp tų, ku­rie tai da­rė pa­de­da­mi spe­cia­lis­tų, ly­gi­nant su tais, ku­rie ban­dė at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo sa­va­ran­kiš­kai.

Svar­biau­sia, anot psi­chiat­rės A. Ši­lei­ky­tės, yra su­vok­ti, jog no­rin­čiam mes­ti rū­ky­ti as­me­niui ga­li pa­dė­ti įvai­rūs bū­dai, ne­no­rin­čiam to pa­da­ry­ti – ne­pa­dės jo­kia prie­mo­nė.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, ko­dėl ver­ta mes­ti rū­ky­ti ir kaip tai pa­da­ry­ti, ga­li­ma ras­ti spe­cia­lio­je Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės sve­tai­nė­je https://nerukysiu.lt. Taip pat nuo 2024 me­tų pra­džios Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti te­le­fo­ni­nė pa­gal­bos li­ni­ja, ku­rios spe­cia­lis­tai ne­mo­ka­mai kon­sul­tuos gy­ven­to­jus, no­rin­čius mes­ti rū­ky­ti. Sve­tai­nė­je ar­ti­miau­siu me­tu taip pat bus ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­jos apie nuo 2024 me­tų pra­džios Lie­tu­vo­je pra­dė­sian­čią veik­ti te­le­fo­ni­nę pa­gal­bos li­ni­ją, ku­rios spe­cia­lis­tai ne­mo­ka­mai kon­sul­tuos gy­ven­to­jus, no­rin­čius mes­ti rū­ky­ti.