Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ skelbia – kartu su prasidėjusiu padangų keitimo laikotarpiu, daugėja ir keliuose bei pakelėse netinkamai išmetamų padangų. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, jog vasarinėmis padangomis galima važinėti nuo balandžio 1 d., o iki balandžio 10 d. važinėjantys dygliuotomis padangomis, jas pakeisti privalo visi vairuotojai. Būtent šiuo ir vėlesniu laikotarpiu kelininkai pastebi liūdną tendenciją – nebenaudojamos padangos paliekamos ne tik kitose neleistinose teritorijose, bet vis dažniau ir kelio juostose.
Keliuose paliekamų padangų kasmet vis daugėja
Pasak AB „Kelių priežiūros“ aplinkos apsaugos specialistės Kristinos Juodienės, visame pasaulyje opi padangų rūšiavimo problema aktuali ir Lietuvoje – naudotų padangų kiekiai dideli, tačiau nemaža dalis jų išmetama tam neskirtose vietose.
„Tyrimai rodo, jog kasmet pasaulyje išmetama nuo 1 iki beveik 2 milijardų naudotų padangų. Labai gaila, tačiau Lietuvoje vairuotojams vis dar trūksta sąmoningumo – didelė dalis šių atliekų mūsų šalyje neatsakingai paliekama miškuose, apleistuose pastatuose, tuščiuose žemės sklypuose ar nelegaliuose sąvartynuose. Gamtai tai – didžiulė žala, kadangi padangos irimas gali trukti net iki 100 metų, o jo metu į aplinką patenka pavojingų medžiagų“, – sako K. Juodienė.
Aplinkos apsaugos specialistė papildo, jog kasmet vis didesnis kiekis nebenaudojamų padangų paliekama ne tik kitose neleistinose teritorijose, bet ir keliuose ar pakelėse.
„Kadangi vienas nuolatinių mūsų darbų – kelių ir pakelės zonų švaros priežiūra, tad pasibaigus žiemos sezonui surenkame didelį kiekį įvairių atliekų. Vis tik pastebime naują tendenciją – padangų keitimo laikotarpiu keliuose bei pakelėse randame ir renkame vis didesnį kiekį padangų. Pavyzdžiui, 2021 m. surinkome apie 197 t bešeimininkių padangų. Tuo tarpu pernai, 2022 m., šis skaičius šoktelėjo iki maždaug 244 t, o tai beveik 25 % daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Negalime numoti į tai ranka, kadangi šių atliekų palikimas tam neskirtose vietose stipriai teršia aplinką, o keliuose bei pakelėse kelia grėsmę ir eismo saugumui“, – teigia specialistė.
Svarbu tinkamai realizuoti senas padangas
Pasak K. Juodienės, yra daug patogių vietų, kuriose vairuotojai gali atsakingai priduoti senas padangas. Tokiu būdu nebetinkamos ar nebenaudojamos padangos gali būti surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos.
„Norime priminti vairuotojams, jog nebetinkamas naudoti padangas galima patogiai nugabenti į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugų įmonėse – parduotuvėse ar autoservisuose, kuriuose senos vairuotojų padangos keičiamos naujomis. Didelė dalis gyventojų nežino, jog pirkdami naujas padangas, jie sumoka už senų sutvarkymą, tad pardavėjai privalo neatlygintinai priimti nebenaudojamas padangas, jei jos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičiui kaip naujai perkamos. Atsakingai realizuodami nereikalingas padangas ne tik prisidėsime prie švaresnės aplinkos, bet ir suteiksime joms naują gyvenimą – atskyrus gumą, metalą ir tekstilę padangos perdirbamos, o guma naudojama keliams, šaligatviams, dviračių takams tiesti, sporto, žaidimų aikštelėms kloti. Taip kasmet Lietuvoje perdirbama virš 20 t padangų“, – sako aplinkos apsaugos specialistė.
Netinkamai atsikračius senomis padangomis numatomos baudos
AB „Kelių priežiūra“ primena, jog tinkamas nebenaudojamų padangų pridavimas – kiekvieno vairuotojo atsakomybė, o už į gamtinę aplinką išmetamas atliekas, tarp jų ir padangas, gyventojams numatomos baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį, priklausomai nuo išmestų padangų kiekio, bauda siekia nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų, o už ne vietoje paliktą vieną padangą reikia sumokėti 44 eurų žalos aplinkai baudą. Baudos taip pat skiriamos padangas deginant, kadangi degimo metu į aplinką išsiskleidžia pavojingi toksinai.
Bendrovė dėkoja atsakingiems mūsų šalies vairuotojams ir skatina tausoti aplinką bei nekelti pavojaus eismo saugumui paliekant padangas keliuose, pakelėse ir kitose tam neskirtose vietose.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės
Vilniaus regione – VAATC https://www.vaatc.lt/aiksteles/
Kauno regione: https://www.kaunoratc.lt/kontaktai/
Klaipėdos regione – KRATC https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/
Panevėžio regione – PRATC https://pratc.lt/aiksteles/
Šiaulių regione – ŠRATC http://sratc.lt/didelio-gabarito-atlieku-surinkimo-aiksteles/
Utenos regione – URATC https://uratc.lt/kontaktai/
Garažų teritorijose kiek šiukšlių…