Ka­vi­nės griu­vė­siai – pri­va­tus skly­pas

„Iš mir­ties taš­ko“ ju­di­na­me ob­jek­tus, ku­rie Tel­šiuo­se ir Tel­šių ra­jo­ne ne­ju­da dau­gy­bę me­tų.

Tik­riau­siai daž­nas tel­šiš­kis šil­tą va­sa­ros die­ną už­su­ka at­si­gai­vin­ti į ne­to­lie­se esan­čio Ger­man­to eže­ro van­de­nis. Vie­no­je jo poil­sia­vie­čių – Lo­kio – jau dau­ge­lį me­tų sto­vi pa­sta­to pa­ma­tai, pa­si­slė­pę po sto­ru sa­ma­nų sluoks­niu, apau­gę tan­kiais krū­my­nais, dil­gė­ly­nais.

Daž­nas, ei­da­mas pro ša­lį, šį sta­ti­nį pa­ly­di žvilgs­niu, svars­to, ar se­ni pa­ma­tai ne­ke­lia pa­vo­jaus ap­lin­ki­niams. Kai kam pa­sta­to lie­ka­nos ke­lia pri­si­mi­ni­mus, apie anuo­met čia vei­ku­sią ka­vi­nę.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pa­si­sa­kė už ka­vi­nę

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ feis­bu­ke pa­klau­sė­me skai­ty­to­jų, ko­kia jų nuo­mo­nė apie šią vie­tą, ar įma­no­ma bū­tų ją įveik­lin­ti?

Dau­gu­ma pa­si­sa­kiu­sių­jų tei­gė, jog šio­je vie­to­je at­gai­vin­ti ka­vi­nę bū­tų la­bai tin­ka­mas spren­di­mas – lan­ky­to­jų čia ne­tu­rė­tų trūk­ti.

Man­tas Kelp­sa siū­lė va­sa­rą čia įkur­din­ti ka­vi­nę su te­ra­sa, o žie­mą, jo nuo­mo­ne, ten ga­lė­tų veik­ti mi­ni nak­ti­nis klu­bas. Ap­link nė­ra kai­my­nų, bū­tų ga­li­ma mu­zi­ką gar­siau leis­ti.
Bu­vo ir to­kių ko­men­ta­to­rių, ku­rie ste­bė­jo­si, iš kur ten iš­dy­go to­kie pa­ma­tai, mat ei­da­mi pro ša­lį jų nie­ka­da ne­pas­te­bė­da­vo. Ki­tiems pa­sta­to li­ku­čiai ne­truk­do, prie­šin­gai – šiai vie­tai su­tei­kia ža­ve­sio.

And­rius ra­šė, jog pra­džio­je reik­tų su­si­tvar­ky­ti sa­vo mies­tą…

Pri­va­tus skly­pas

Pa­ma­tų griu­vė­siai prie Ger­man­to eže­ro yra Ga­dū­na­vo se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Ga­dū­na­vo se­niū­ni­jos se­niū­nas Jus­tas Dap­kus ti­ki­no, jog mus do­mi­nan­tis že­mės plo­tas yra at­ski­ras skly­pas, ku­ris yra pri­va­tus ir pri­klau­so sa­vi­nin­kui. Ap­link jį esan­čia že­me rū­pi­na­si VĮ Vals­ty­bių miš­kų urė­di­ja. Kam šis že­mės skly­pas pri­klau­so, se­niū­nas pa­ti­ki­no duo­me­nų ne­tu­rin­tis.

Kiek se­niū­nas at­si­me­na, kaž­ka­da čia tik­rai vei­kė ka­vi­nė. Tai ga­lė­jo bū­ti apie 1990-uo­sius me­tus.

„Kol kas dėl šio skly­po nie­kas su­si­do­mė­ji­mo ne­ro­dė – į se­niū­ni­ją jo­kiais klau­si­mas ne­si­krei­pė“, – sa­kė J. Dap­kus.