
Šiemet Kaunatavos Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1924 m.) mini garbingą šimto metų jubiliejų. Ją šiuo metu aptarnauja kunigas Darius Povilaitis.
Rugpjūčio 18 dieną visi tikintieji kviečiami dalyvauti iškilmingose bažnyčios jubiliejui paminėti skirtose šv. Mišiose, kurias aukos Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Aurelija SERVIENĖ
Šimtametė Kaunatavos bažnyčia
Kaunatavos kaime stovinti bažnyčia tituluojama Dievo Apvaizdos vardu.
Pirmoji bažnyčia Kaunatavoje buvo pastatyta 1794 m., antroji – 1843 m. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime konfiskuotas K. Stanevičiaus Kaunatavos dvaras. Kadangi kunigą išlaikė dvaras, tai nelikus jo nuo 1866 m. bažnyčia neveikė. Jos liturginius reikmenis perėmė Luokės klebonas ir perdavė Ubiškės bažnyčiai. Atkeldinti rusai 1871 m. prašė bažnyčią perduoti stačiatikiams. Kauno gubernatorius nesutiko ir 1872 m. įsakė ją nugriauti (įsakymas neįvykdytas).
1879 m. leista bažnyčią remontuoti ir joje laikyti pamaldas (remontas kainavo 1 000 rublių). 1893 m. ji parduota iš varžytynių už 81 rublį ir nugriauta.
Nuo 1923 m. kunigas Mykolas Šaikūnas (1847–1924) savo noru atvyko į Kaunatavą statyti bažnyčios. 1924 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia veikė filijos teisėmis. Šventovė – stačiakampio plano, dvibokštė, su apside. 1924 m. birželio 21 d. kunigas palaidotas pastatytos bažnyčios šventoriuje. Dvasininkas buvo žinomas kaip draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius ir platintojas. Šiemet sukanka 100 metų po jo mirties.
Dešiniajame bažnyčios bokšte kabo du varpai: pirmas varpas – Varnių liejykla, 1817 m., bronza; antras varpas – meistras ir liejykla nežinoma, bronza, nebenaudojimas (apžiūrėjimo metai – 2008 m.).
Pasak Kaunatavos bibliotekininkės Vilijos Jocienės, daug istorijos apie šią bažnyčią nėra išlikę, tik keletą faktų pavyko rasti ir sukaupti bibliotekoje nediduką archyvą.
Šiandien Kaunatavos Dievo Apvaizdos bažnyčios vidus suremontuotas, pastatyti nauji suolai, išdažytas vidus. Padedant darbštiems žmonėms ir rėmėjams maldos namai vis gražėja, atverdami ir buvusius istorinius piešinius, kai kurias pamirštas ar net nematytas detales.
Kauneckų kripta
Šalia šimtmetį skaičiuojančios bažnyčios – daugiau kaip 300 metų senumo restauruota kripta, kurioje – kaimo įkūrėjų bajorų Kauneckų giminės palaikai.
Kaunatavos kaimo pavadinimas yra kilęs nuo bajorų Kauneckų pavardės. Lenkų bajorų giminė Kauneckiai (Kownacki) buvo kilusi nuo pasienio su Prūsais Vizo žemių. Pavardė kilo nuo jų tėvoninio dvaro Kownaty. Žemaitijoje nuo XVII a. pab. Pranciškus ir Vincentas Kauneckiai, kaip Žemaičių seniūnijos bajorų atstovai, dalyvavo renkant karaliumi Augustą II.
Anupras Kauneckis – Žemaičių taurininkas, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatas 1735 m.
Pranciškus Kauneckis – Šiaulių žemės teismo teisėjas 1775–1793 m., valdė Upynos dvarą 1790 m., buvo Kaunatavos dvaro paveldėtojas, vėliau išrinktas Šiaulių apskrities bajorų maršalka. Jo sūnus Eligijus taip pat buvo Šiaulių apskrities bajorų maršalka.
Kauneckų vaikaitis Merkelis Račkauskas parašė knygą „20 metų Žemaitijos užkampyje“, buvo žymus kalbininkas. Knygoje – jo močiutės K. Kauneckaitės-Račkauskienės nuotrauka. Račkausko žentai – Petras Cvirka ir Antanas Venclova.