Kau­na­ta­vos baž­ny­čiai – 100 me­tų

Šie­met Kau­na­ta­vos Die­vo Ap­vaiz­dos baž­ny­čia (pa­sta­ty­ta 1924 m.) mi­ni gar­bin­gą šim­to me­tų ju­bi­lie­jų. Ją šiuo me­tu ap­tar­nau­ja ku­ni­gas Da­rius Po­vi­lai­tis.
Rugp­jū­čio 18 die­ną vi­si ti­kin­tie­ji kvie­čia­mi da­ly­vau­ti iš­kil­min­go­se baž­ny­čios ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti skir­to­se šv. Mi­šio­se, ku­rias au­kos Tel­šių vys­ku­pas Al­gir­das Ju­re­vi­čius.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Šim­ta­me­tė Kau­na­ta­vos baž­ny­čia

Kau­na­ta­vos kai­me sto­vin­ti baž­ny­čia ti­tu­luo­ja­ma Die­vo Ap­vaiz­dos var­du.

Pir­mo­ji baž­ny­čia Kau­na­ta­vo­je bu­vo pa­sta­ty­ta 1794 m., ant­ro­ji – 1843 m. Už da­ly­va­vi­mą 1863 m. su­ki­li­me kon­fis­kuo­tas K. Sta­ne­vi­čiaus Kau­na­ta­vos dva­ras. Ka­dan­gi ku­ni­gą iš­lai­kė dva­ras, tai ne­li­kus jo nuo 1866 m. baž­ny­čia ne­vei­kė. Jos li­tur­gi­nius reik­me­nis pe­rė­mė Luo­kės kle­bo­nas ir per­da­vė Ubiš­kės baž­ny­čiai. At­kel­din­ti ru­sai 1871 m. pra­šė baž­ny­čią per­duo­ti sta­čia­ti­kiams. Kau­no gu­ber­na­to­rius ne­su­ti­ko ir 1872 m. įsa­kė ją nu­griau­ti (įsa­ky­mas neį­vyk­dy­tas).

1879 m. leis­ta baž­ny­čią re­mon­tuo­ti ir jo­je lai­ky­ti pa­mal­das (re­mon­tas kai­na­vo 1 000 rub­lių). 1893 m. ji par­duo­ta iš var­žy­ty­nių už 81 rub­lį ir nu­griau­ta.

Nuo 1923 m. ku­ni­gas My­ko­las Šai­kū­nas (1847–1924) sa­vo no­ru at­vy­ko į Kau­na­ta­vą sta­ty­ti baž­ny­čios. 1924 m. pa­sta­ty­ta da­bar­ti­nė mū­ri­nė baž­ny­čia vei­kė fi­li­jos tei­sė­mis. Šven­to­vė – sta­čia­kam­pio pla­no, dvi­bokš­tė, su ap­si­de. 1924 m. bir­že­lio 21 d. ku­ni­gas pa­lai­do­tas pa­sta­ty­tos baž­ny­čios šven­to­riu­je. Dva­si­nin­kas bu­vo ži­no­mas kaip drau­džia­mos lie­tu­viš­kos spau­dos pla­ti­ni­mo or­ga­ni­za­to­rius ir pla­tin­to­jas. Šiemet sukanka 100 metų po jo mirties.

De­ši­nia­ja­me baž­ny­čios bokš­te ka­bo du var­pai: pir­mas var­pas – Var­nių lie­jyk­la, 1817 m., bron­za; ant­ras var­pas – meist­ras ir lie­jyk­la ne­ži­no­ma, bron­za, ne­be­nau­do­ji­mas (ap­žiū­rė­ji­mo me­tai – 2008 m.).

Pa­sak Kau­na­ta­vos bib­lio­te­ki­nin­kės Vi­li­jos Jo­cie­nės, daug is­to­ri­jos apie šią baž­ny­čią nė­ra iš­li­kę, tik ke­le­tą fak­tų pa­vy­ko ras­ti ir su­kaup­ti bib­lio­te­ko­je ne­di­du­ką ar­chy­vą.
Šian­dien Kau­na­ta­vos Die­vo Ap­vaiz­dos baž­ny­čios vi­dus su­re­mon­tuo­tas, pa­sta­ty­ti nau­ji suo­lai, iš­da­žy­tas vi­dus. Pa­de­dant darbš­tiems žmo­nėms ir rė­mė­jams mal­dos na­mai vis gra­žė­ja, at­ver­da­mi ir bu­vu­sius is­to­ri­nius pie­ši­nius, kai ku­rias pa­mirš­tas ar net ne­ma­ty­tas de­ta­les.

Kau­nec­kų krip­ta

Ša­lia šimt­me­tį skai­čiuo­jan­čios baž­ny­čios – dau­giau kaip 300 me­tų se­nu­mo res­tau­ruo­ta krip­ta, ku­rio­je – kai­mo įkū­rė­jų ba­jo­rų Kau­nec­kų gi­mi­nės pa­lai­kai.

Kau­na­ta­vos kai­mo pa­va­di­ni­mas yra ki­lęs nuo ba­jo­rų Kau­nec­kų pa­var­dės. Len­kų ba­jo­rų gi­mi­nė Kau­nec­kiai (Kow­nac­ki) bu­vo ki­lu­si nuo pa­sie­nio su Prū­sais Vi­zo že­mių. Pa­var­dė ki­lo nuo jų tė­vo­ni­nio dva­ro Kow­na­ty. Že­mai­ti­jo­je nuo XVII a. pab. Pran­ciš­kus ir Vin­cen­tas Kau­nec­kiai, kaip Že­mai­čių se­niū­ni­jos ba­jo­rų at­sto­vai, da­ly­va­vo ren­kant ka­ra­liu­mi Au­gus­tą II.
Anup­ras Kau­nec­kis – Že­mai­čių tau­ri­nin­kas, Lie­tu­vos Vy­riau­sio­jo Tri­bu­no­lo de­pu­ta­tas 1735 m.

Pran­ciš­kus Kau­nec­kis – Šiau­lių že­mės teis­mo tei­sė­jas 1775–1793 m., val­dė Upy­nos dva­rą 1790 m., bu­vo Kau­na­ta­vos dva­ro pa­vel­dė­to­jas, vė­liau iš­rink­tas Šiau­lių ap­skri­ties ba­jo­rų mar­šal­ka. Jo sū­nus Eli­gi­jus taip pat bu­vo Šiau­lių ap­skri­ties ba­jo­rų mar­šal­ka.

Kau­nec­kų vai­kai­tis Mer­ke­lis Rač­kaus­kas pa­ra­šė kny­gą „20 me­tų Že­mai­ti­jos už­kam­py­je“, bu­vo žy­mus kal­bi­nin­kas. Kny­go­je – jo mo­čiu­tės K. Kau­nec­kai­tės-Rač­kaus­kie­nės nuo­trau­ka. Rač­kaus­ko žen­tai – Pet­ras Cvir­ka ir An­ta­nas Venc­lo­va.