Automatizacija, ūkio optimizacija jau seniai tapo didele dalimi daugelyje progresyvių Europos ūkių. Efektyvumo didinimas, reguliarumas, darbo ir išteklių sąnaudų mažinimas ir, svarbiausia, produkcijos kokybės gerinimas – pagrindiniai modernių technologijų diegimo žemės ūkio vietovėse privalumai. Tačiau kartu su ūkio technologine pažanga didėja fiksuotų mėnesinių mokesčių sąnaudos už komunalines paslaugas: elektrą, dujas, vandenį.
Nuo maždaug 20 iki 50 proc. elektros energijos suvartojimas ūkiuose kaimo vietovėse yra didesnis nei ūkyje, esančiame mieste. Skirtumą daugiausia lemia tai, kad Europos ūkininkas gamybai išleidžia nuo 60 iki 90 procentų savo pajamų. Tai, žinoma, priklauso nuo konkretaus ūkio profilio ir veiklos rūšies, taip pat nuo ploto. Tačiau bet kokiu atveju, išlaidos už elektrą yra vienos didžiausių.
Kaip išvengti didelių elektros išlaidų?
Konkretaus elektros suvartojimo kaina nėra vienintelės žemės ūkio šeimininko išlaidos. Ūkininkai daugeliu atvejų naudoja daugiau nei vieną elektros skaitiklį, o tai reiškia papildomus mokesčius, susijusius su jo priežiūra ir komerciniais mokesčiais.
Kaip sumažinti elektros kainą? Tiesiog pasirinkite tinkamą ir palankų jūsų ūkiui elektros energijos tiekėją. Tokį, kuris pasiūlys jums daug palankesnes sąlygas parduoti elektrą nei dabartinis operatorius.
Komunalinius mokesčius ūkyje galime sumažinti iki 40 procentų.
Galima optimizuoti išlaidas, susijusias su esamais komunaliniais mokesčiais ūkyje, ir tai leidžia sutaupyti. Mums tereikia atkreipti dėmesį į:
- Tinkamo tarifo pasirinkimą ūkyje;
- Apskaitos skaitiklių skaičius;
- Bendra 1 kWh kaina sutarties su elektros tiekėju galiojimo metu;
- Komercinio mokesčio dydis arba jo nebuvimas – pasirinkti tiekėją, kuris netaiko papildomų mokesčių;
- Kainos garantija sutarties galiojimo metu – teiraukitės kainų sąrašo kiekvienam jūsų sutarties galiojimo mėnesiui.
Kokiems dar ištekliams ūkininkai išleidžia daugiausiai?
Iš esmės nelabai svarbu, kokia veiklos rūšimi žemės ūkio savininkas užsiima – tai gyvulininkystės ūkis ar žemdirbystės. Ir pirmuoju, ir antruoju atvejais reikalinga žemės ūkio technika ir įvairūs jai pritaikyti padargai, su kurių pagalba yra nudirbami daugelis ūkyje esančių kasdienių ir sezoninių darbų. Visam tam reikia, iš tiesų, tikrai didelio kiekio kuro. Tai dar viena didelė ūkio išlaidų dalis.
Turint omenyje, kad kuro kainos daugiau ar mažiau nuolat kyla, kasmet ši ūkio išlaidų dalis vis auga. Subsidijos ir nuolaidos ūkininkams, deja, bet negali padengti net pusės ūkininkų patiriamų išlaidų.
Ši, nuolat didėjančių kuro sąnaudų, problema opiausia ūkiuose, kuriuose vis dar naudojama sena ir neekonomiška žemės ūkio technika. Net jei ūkininkas įsigyja naujesnius transporto priemonių modelius, kurie pasižymi ekonomiškumu, tai galima dar labiau pagerinti. Klausiate, kaip?
Šiandien progresyviais norintys tapti ūkininkai vis dažniau atsigręžia į galimybę optimizuoti savo žemės ūkį ir tokiu būdu, priklausomai nuo pasirinktų priemonių, mažinti įvairias sąnaudas (nuo darbo jėgos iki kuro), gerinti darbo kokybę, našumą, ūkio produktyvumą.
Kalbant apie kuro sąnaudų mažinimą, bet kuriam ūkininkui praverstų tam tikros vairavimo sistemos, tokios kaip automatinis ar lygiagretusis vairavimas. Šios sistemos nėra pigios, tačiau skaičiuojant išlaidas kurui ir žmogiškiesiems ištekliams ilgalaikėje ūkio klestėjimo perspektyvoje atsiperka ir netgi padeda sutaupyti. Daugiau apie lygiagretaus vairavimo sistemas skaitykite čia: http://www.iagro.lt/produktai/sprendimai/lygiagretus-vairavimas/.
Loading ...
