Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandemijos laikais.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia „pokovidinis“ sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą.
Pakeitė visų gyvenimą
Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus.
„Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto krizė, ir nors vieni žmonės turi didesnes adaptacijos galimybes, ši pandemija paveikė absoliučiai visos visuomenės psichikos sveikatą. Net ir tų asmenų, kurie teigia, kad jų gyvenimas nepasikeitė“, – tvirtina M. Marcinkevičius.
Jis pabrėžia, kad kai kurie susidūrė su didesniais sunkumais nei likusi visuomenės dalis. Tai esantieji rizikos grupėje bei asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo koronaviruso – netekę artimųjų ar patys sunkiai sirgę, taip pat ir kiti, susidūrę su ekonominiais sunkumais, tokiais kaip sumažėjusios pajamos, verslo žlugimas ir kita. Tačiau labiausiai nukentėjusia grupe įvardijami vaikai ir jaunimas, kurie dėl nuotolinio mokymosi ir kitų bendravimo apribojimų susidūrė su didžiausiais psichologiniais padariniais.
Ryškėja pandeminis nuovargis ir pyktis
Dėl visų kilusių sunkumų smarkiai padidėjo bendras nerimo, streso ir depresiškumo lygis. Tačiau gydytojas psichiatras akcentuoja, kad visa tai tiesiogiai koreliuoja su besikeičiančia pandemine situacija: „Pradėjus plisti koronavirusui, jautėmės ypač nesaugiai, bet po kurio laiko, atsiradus vakcinoms, visi psichologiniai rodikliai pagerėjo, visuomenė aprimo, atsipalaidavo. Nors šią vasarą situacija buvo nebloga, dabar pastebimas pandeminio nuovargio ir pandeminio pykčio atsiradimas.“
Pasak M. Marcinkevičiaus, į kiekvieną krizę žmonės pirmiausia reaguoja šokine reakcija, po to eina adaptacijos ir mobilizacijos laikotarpis, o galiausiai – išsekimo fazė.
„Kadangi ši pandemija – užsitęsusi, daugelis dar yra adaptacijos fazėje, tačiau jau jaučiamas išsekimas, nuovargis bei pyktis, kurį žmonės išreiškia neadekvačiu savo elgesiu, įvairiais pykčio protrūkiais“, – aiškina pašnekovas.
„Pokovidinio“ sindromo įtaka psichikai
Daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo koronaviruso formos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, tokie kaip bendras silpnumas, kvėpavimo nepakankamumas.
Tačiau po šių liekamųjų reiškinių trečią vietą pagal dažnumą dėl smegenų pažeidimo užima sunkūs neuropsichiatriniai simptomai – pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimai, nemiga. Visa tai ypač apsunkina dirbančių ir aktyvių žmonių gyvenimą.
„Žmonės jaučiasi lyg rūke, negali sukaupti, išlaikyti dėmesio ar spręsti sudėtingesnių problemų“, – apie pacientų savijautą, kuri gali išlikti pusmetį ir ilgiau, pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.
Kaip išsaugoti gerą savijautą ir psichikos sveikatą?
Gydytojo psichiatro teigimu, geros psichikos sveikatos palaikymo rekomendacijos priklauso nuo kiekvienos pandemijos fazės: „Anksčiau, kai visi turėjome izoliuotis savo namuose, buvo patariama kiek įmanoma labiau palaikyti įprastinį savo gyvenimą, nežiūrėti vien blogų naujienų, nenutraukti bendravimo su šeima ir draugais, stengtis išlaikyti normalų dienos ritmą ir neatitrūkti nuo įprastų veiklų, pavyzdžiui, pusryčių valgymo ar sporto.“
Šiuo metu turėdami galimybių pasą dauguma gali gyventi laisviau, todėl patariama maksimaliai grįžti į normalų socialinį gyvenimą ir juo naudotis, tačiau nepamiršti užtikrinti savo ir aplinkinių saugumo.
„Reikia suvokti, kad virusas niekur nedings ir mes, kaip adekvatūs žmonės, turime pritaikyti savo gyvenimą“, – priduria M. Marcinkevičius.
Pataria „gerti iš šaltinio, ne iš balos“
Pasaulio psichikos sveikatos bendruomenė akcentuoja, kad per visą egzistenciją koronaviruso pandemija yra pirmoji, vadinama „infodemija“.
„Kasdien mus lydi didžiulis srautas informacijos – gauname atnaujintą statistiką, įvairias saugumo rekomendacijas, naujienas ir daug kitų naudingų žinių, tačiau kartu su tuo mus pasiekia ir begalė nepatvirtintos, melagingos informacijos“, – pastebi gydytojas psichiatras. Jis pataria apsisaugoti nuo dezinformacijos stengiantis riboti laiką, kurį mes skiriame informacijos paieškai, atkreipti dėmesį į skaitomos informacijos patikimumą, oficialumą ir dažniau grįžti prie asmeniškai kiekvienam malonių ir įdomių temų.
„Patvirtintos informacijos priemonės nuolat atnaujina turinį, todėl tai neretai prilyginama tekančiam šaltiniui, o dezinformaciją skleidžiantys portalai, įvairios uždaros grupės su ribota žmonių grupe tūno informacinėje baloje“, – teigia jis ir priduria, kad kiekvienas turime pasirinkti – „norime gerti iš gaivaus šaltinio ar iš užsistovėjusios balos“.
Nuo šių pasirinkimų priklauso ir mūsų emocinė bei psichikos sveikata, o ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
Loading ...
