Kaip at­gau­ti jė­gas per­si­rgus CO­VID-19?

Per­sir­gu­sie­ji ko­ro­na­vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja daž­nai ap­si­džiau­gia ma­ny­da­mi, kad blo­giau­sia – jau praei­ty­je. Ta­čiau ne vel­tui šis vi­ru­sas lai­ko­mas to­kiu klas­tin­gu – lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai ne­re­tai pa­si­ro­do net ir tiems, ku­riems pa­vy­ko iš­veng­ti li­go­ni­nės ar per­si­rgti leng­ves­ne CO­VID-19 in­fek­ci­jos for­ma.

Kau­no kli­ni­kų Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos va­do­vas gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas pro­f. Rai­mon­das Ku­bi­lius at­krei­pia dė­me­sį į po­ko­vi­di­nio sind­ro­mo rim­tu­mą, pa­sa­ko­da­mas apie jam bū­din­gų simp­to­mų grės­mę bei dėl šios pro­ble­mos tei­kia­mą pa­gal­bą, jos nau­dą.

Pa­sak R. Ku­bi­liaus, nuo ko­ro­na­vi­ru­so vi­siš­kai pa­svei­ku­sio as­mens sa­vi­jau­ta tu­ri bū­ti ge­ra, jis ne­tu­rė­tų jaus­ti jo­kių po­ky­čių. Jei ma­no­ma, kad vis dėl­to jė­gų trūks­ta, svei­ka­ta iki ga­lo ne­pa­si­tai­sė, ver­tė­tų kreip­tis į spe­cia­lis­tus.

Po­ko­vi­di­nis sind­ro­mas – itin ap­gau­lin­gas

Su­sir­gę CO­VID-19 in­fek­ci­ja žmo­nės daž­niau­siai pa­sveiks­ta per 1–2 sa­vai­tes. Ta­čiau ne­ma­ža da­lis jų dar il­gai jau­čia li­gos pa­da­ri­nius, tam tik­rus po­ky­čius or­ga­niz­me, blo­gą bend­rą sa­vi­jau­tą – vi­sa tai va­di­na­ma po­ko­vi­di­niu sind­ro­mu.

Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos va­do­vas R. Ku­bi­lius CO­VID-19 lie­ka­muo­sius reiš­ki­nius skirs­to į dvi di­de­les gru­pes.

Pir­ma­jai gru­pei pri­klau­so ko­ro­na­vi­ru­su už­si­krė­tę as­me­nys, ku­rie dėl komp­li­kuo­tos būk­lės pa­te­ko į li­go­ni­nę. Prieš iš­leis­da­mi na­mo gy­dy­to­jai įver­ti­na pa­cien­tų būk­lę ir pa­ste­bi lie­ka­muo­sius reiš­ki­nius, to­kius kaip bend­rą silp­nu­mą, po per­si­rgto plau­čių už­de­gi­mo li­ku­sį pa­sun­kė­ju­sį kvė­pa­vi­mą ar nuo­var­gį.

„Prik­lau­so­mai nuo to, koks gy­dy­mas bu­vo tai­ko­mas, tie lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai ga­li bū­ti skir­tin­gi“, – pa­žy­mi gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas ir pri­du­ria, kad to­kius pa­cien­tus gy­dy­to­jai tu­ri ga­limy­bę nu­siųs­ti į rea­bi­li­ta­ci­ją.

Ant­rą­ją pa­cien­tų gru­pę su­da­ro pa­cien­tai, per­si­rgę leng­vo ar vi­du­ti­nio sun­ku­mo CO­VID-19 li­ga. Tais at­ve­jais, kai šei­mos gy­dy­to­jas kons­ta­tuo­ja pa­svei­ki­mą, o pa­cien­tas ne­si­jau­čia vi­siš­kai pa­svei­kęs ir ne­re­tai yra iš­li­ku­sių simp­to­mų ar nu­si­skun­di­mų, už­si­tę­su­sių ke­le­tą mė­ne­sių, diag­no­zuo­ja­mas po­ko­vi­di­nis sind­ro­mas.

Simp­to­mų – dau­giau nei 60

R. Ku­bi­lius pa­žy­mi lie­ka­mų­jų reiš­ki­nių įvai­ro­vę, li­gai komp­li­ka­vu­sis ar ta­pus lė­ti­ne: „Nus­ta­tė­me, kad lie­tu­vai­čiams bū­din­ga dau­giau nei 60 įvai­riau­sių simp­to­mų, sie­ja­mų su po­ko­vi­di­niu sind­ro­mu. Iš jų pa­tys daž­niau­si – iš­li­kęs du­su­lys, nuo­var­gis ir bend­ras silp­nu­mas.“

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mi įvai­rūs su šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­ma su­si­ję li­gos po­žy­miai: pa­cien­tui nau­jai at­si­ra­dę šir­dies per­mu­ši­mai, pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­je, gal­vos svai­gi­mas, mig­ruo­jan­čio po­bū­džio rau­me­nų, kau­lų skaus­mai. Da­liai pa­cien­tų ga­li pa­si­reikš­ti ir ki­tų or­ga­niz­mo sis­te­mų su­tri­ki­mų.

Kai ku­rie simp­to­mai, pa­vyz­džiui, gal­vos svai­gi­mas, jė­gų ne­bu­vi­mas, trum­pa­lai­kės at­min­ties pra­ra­di­mas, uos­lės ar sko­nio ne­te­ki­mas, ga­li už­si­tęs­ti 6 mė­ne­sius ir il­giau.

„Tu­rė­jo­me pa­cien­tų, ku­riems uos­lė ne­sug­rį­žo 11 mė­ne­sių“, – pri­si­me­na Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos va­do­vas.

At­si­nau­ji­nę skaus­mai – ne išim­tis

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, po­ko­vi­di­nis sindromas yra ap­gau­lin­gas ir grės­min­gas – nors dau­gu­ma simp­to­mų per 4–6 mė­ne­sius reg­re­suo­ja, da­lis jų ga­li iš­lik­ti to­kie pa­tys. Be to, pa­cien­tui ga­li at­si­ras­ti vis nau­jų ša­lu­ti­nių po­vei­kių, nors se­nie­ji dar ne­din­go.

Gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas at­krei­pia dė­me­sį į at­si­nau­ji­nu­sias lė­ti­nes li­gas, už­de­gi­mus: „Per­sir­gus ko­ro­na­vi­ru­su, ne­re­tai paū­mė­ja tam tik­ri skaus­mai, ku­rie pa­cien­to jau ne­var­gi­no. Pa­vyz­džiui, pa­cien­to ku­rį lai­ką ne­be­var­gi­no nu­ga­ros skaus­mai, ta­čiau at­vy­ko pas rea­bi­li­to­lo­gą dėl nau­jai at­si­ra­du­sio ar paašt­rė­ju­sio skaus­mo to­je vie­to­je. Kai pra­de­da­me aiš­kin­tis, kas ga­lė­jo su­kel­ti šį skaus­mą, daž­nai priei­na­me prie iš­va­dos – tam įta­ką pa­da­rė per­si­rgi­mas CO­VID-19 in­fek­ci­ja.“

Ne lauk­ti, kol praeis, o gy­dy­ti

R. Ku­bi­lius sa­ko, kad daž­nai pa­cien­tai to­le­ruo­ja po­ko­vi­di­nio sind­ro­mo simp­to­mus ir ne­si­krei­pia nei į šei­mos gy­dy­to­ją, nei į rea­bi­li­to­lo­gą. Lau­kia, kol tai praeis sa­vai­me.

Re­mian­tis Kau­no kli­ni­kų at­lik­tu ty­ri­mu, be­maž kas ant­ras per­si­rgęs ko­ro­na­vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja ma­no, kad jiems bū­tų tiks­lin­ga nu­vyk­ti iš­si­tir­ti pas gy­dy­to­ją rea­bi­li­to­lo­gą. Ta­čiau iš tie­sų at­vyks­ta tik kas de­šim­tas.

„Tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes ir prie­mo­nes, kad nu­slo­pin­tu­me vie­no­kių ar ki­to­kių po­ko­vi­di­nio sind­ro­mo simp­to­mų veiks­min­gu­mą, stip­ru­mą ir pa­dė­tu­me pa­cien­tui „pil­na ko­ja“ grįž­ti į gy­ve­ni­mą ir į vi­sas mėgs­ta­mas veik­las“, – pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos svar­bą įvar­di­ja gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas.

Jo tei­gi­mu, kas ket­vir­tas as­muo var­to­ja įvai­rius vi­ta­mi­nus, mais­to pa­pil­dus ar net vais­tus, ti­kė­da­ma­sis, kad tai pa­dės nu­mal­šin­ti CO­VID-19 lie­ka­muo­sius reiš­ki­nius ir ne­ma­lo­nius po­jū­čius. Nors iš tie­sų no­rint vi­siš­kai pa­sveik­ti yra rei­ka­lin­ga pro­fe­sio­na­lo pa­gal­ba.

Ska­ti­na kreip­tis pa­gal­bos

R. Ku­bi­lius pa­sa­ko­ja apie ne­se­ną si­tua­ci­ją, kai ke­tu­rias­de­šim­ties ne­su­lau­kęs pa­cien­tas, per­si­rgęs leng­va CO­VID-19 li­gos for­ma, pri­pa­ži­no, kad ne­si­jau­čia taip kaip anks­čiau. Jis jau­tė nuo­la­ti­nį nuo­var­gį, irz­lu­mą, dirg­lu­mą, su­ma­žė­ju­sį fi­zi­nį pa­jė­gu­mą.

Anot pa­cien­to, vi­si šie simp­to­mai ne­bu­vo taip aiš­kiai iš­reikš­ti, to­dėl jis del­sė ir į gy­dy­to­jus anks­čiau ne­si­krei­pė. Ga­liau­siai at­vy­kus pas spe­cia­lis­tus ir pri­tai­kius jam tin­ka­mas gy­dy­mo me­to­di­kas, pa­vy­ko la­bai pa­ge­rin­ti pa­cien­to funk­ci­nę būk­lę.

Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos va­do­vas ak­cen­tuo­ja – kiek­vie­nas as­muo, ku­ris sir­go ko­ro­na­vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja, vi­siš­kai pa­svei­kęs tu­ri ne­jaus­ti jo­kių ša­lu­ti­nių po­vei­kių. Re­ko­men­duo­ja­ma ati­džiai ste­bė­ti sa­vo or­ga­niz­mą – kaip or­ga­nai funk­cio­nuo­ja po pa­svei­ki­mo, ko­kia bend­ra fi­zi­nė ir psi­chi­nė sa­vi­jau­ta.

Jei vis dėl­to pa­cien­tas ma­no, kad jis ne­si­jau­čia taip, kaip jau­tė­si prieš su­si­rgda­mas CO­VID-19, re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis į rea­bi­li­to­lo­gą, ku­ris su­teiks tin­ka­mą pa­gal­bą ir pa­dės su­si­grą­žin­ti ge­rą sa­vi­jau­tą.

„Vi­siems per­si­rgu­siems ko­ro­na­vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja rei­kė­tų ati­džiai ste­bė­ti sa­vo svei­ka­tą ir rim­tai ver­tin­ti net ir pa­čius ma­žiau­sius po­ky­čius, bet ko­kį jau­čia­mą dis­kom­for­tą“, – pa­ta­ria gy­dy­to­jas.

Kaip tin­ka­mai stip­rin­ti or­ga­niz­mą?

No­rint iš­lai­ky­ti ge­rą bend­rą or­ga­niz­mo sa­vi­jau­tą, pri­klau­so­mai nuo pa­cien­to būk­lės, re­ko­men­duo­ja­mos įvai­rios rea­bi­li­ta­ci­nės pro­ce­dū­ros: kas­die­nės mankš­tos, svei­ka ir su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, at­min­ties la­vi­ni­mas, psi­cho­so­cia­li­nė pa­ra­ma.

Pa­sak R. Ku­bi­liaus, rea­bi­li­ta­ci­ja ir lie­ka­mų­jų reiš­ki­nių gy­dy­mas rei­ka­lau­ja daug pa­stan­gų tiek iš gy­dy­to­jų, tiek iš pa­cien­to: „Svar­bu su­pras­ti ir nu­si­teik­ti, kad lau­kia il­gas svei­ka­tos su­si­grą­ži­ni­mo ke­lias. Ta­čiau kryp­tin­gai ir sis­te­min­gai dirb­da­mi ga­liau­siai pa­siek­si­te pui­kių re­zul­ta­tų. Da­liai pa­cien­tų simp­to­mai ir sa­vai­me iš­nyks­ta.“

Sie­kiant pa­ge­rin­ti fi­zi­nę svei­ka­tą, daž­niau­siai re­ko­men­duo­ja­mas kas­die­nis vaikš­čio­ji­mas ar ki­tas leng­vas fi­zi­nis krū­vis. Svar­bu pa­si­rink­ti to­kią veik­lą ir jos in­ten­sy­vu­mą, ku­ri ne­su­kel­tų jo­kio pa­pil­do­mo dis­kom­for­to, du­su­lio, nuo­var­gio.

„Po ke­le­to sa­vai­čių kas­dien at­lie­ka­mas fi­zi­nis krū­vis – ar tai bū­tų ėji­mas, va­žia­vi­mas dvi­ra­čiu, ar ki­ta fi­zi­nė veik­la – tu­rė­tų kas­dien bū­ti vis di­des­nis, kad rau­me­ny­nas pa­laips­niui grįž­tų į bu­vu­sią fi­zi­nę būk­lę.“

R. Ku­bi­lius įspė­ja – ne­de­rė­tų vers­ti sa­vęs da­ry­ti kaž­ko, kam ne­tu­ri­te jė­gų, ir spaus­ti sa­vęs per prie­var­tą. „Ne­pa­mirš­ki­te, kad ne­se­niai ko­vo­jo­te su klas­tin­ga li­ga, ku­ri ban­dė pro­vo­kuo­ti jū­sų imu­ni­nę sis­te­mą, to­dėl ver­tė­tų į bu­vu­sio gy­ve­ni­mo vė­žes grįž­ti pa­laips­niui. Prie­šin­gu at­ve­ju per­tek­li­nė in­ten­sy­ves­nė veik­la ga­li ne pa­dė­ti pa­sveik­ti, o pa­ska­tin­ti li­gos at­kry­tį ir su­grą­žin­ti bu­vu­sius simp­to­mus.“

Tiems, ku­rie skun­džia­si są­mo­nės ar min­ties ašt­ru­mo pra­ra­di­mu, pa­ta­ria­ma spręs­ti kry­žia­žo­džius, gal­vo­sū­kius, skai­ty­ti ban­dant įsi­min­ti, skir­ti dau­giau dė­me­sio toms veik­loms, ku­rios la­vi­na kog­ni­ty­vi­nius su­ge­bė­ji­mus, pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti, su­kon­cent­ruo­ti dė­me­sį.

„Re­gu­lia­riai at­lik­da­mi to­kio ti­po pra­ti­mus, vis ak­ty­vin­si­te sme­ge­nų neu­ro­nų jung­tis ir pa­ma­žu jū­sų ner­vi­nė sis­te­ma pa­si­tai­sys“, – tei­gia Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos va­do­vas.

Kur ieš­ko­ti pa­gal­bos?

Tiems, ku­rie per­si­rgo CO­VID-19 in­fek­ci­ja, ta­čiau vis dar ne­si­jau­čia, kad iki ga­lo pa­svei­ko, ku­riuos var­gi­na už­si­tę­sę simp­to­mai, ver­tė­tų kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus, ku­rie pri­tai­kys tin­ka­mus gy­dy­mo me­to­dus ir pa­dės grei­čiau at­gau­ti jė­gas.

Dėl blo­gos bend­ros sa­vi­jau­tos ar jau­čia­mų lie­ka­mų­jų reiš­ki­nių siū­lo­ma kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją ar gy­dy­to­ją psi­chiat­rą.

Šei­mos gy­dy­to­jai ga­li nu­siųs­ti pas fi­zi­nės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­jos gy­dy­to­ją dėl me­di­ci­ni­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­ri­mo.

Pa­cien­tus, sir­gu­sius CO­VID-19, ma­lo­niai pra­šo­me da­ly­vau­ti ano­ni­mi­nė­je ap­klau­so­je https://forms.gle/nw­KUA­xo­KaGPm­6ufc8