
Telšiškė Airida Janauskaitė prieš porą metų pradėjo kolekcionuoti senovinius Kalėdų eglutės žaisliukus. Šiandien jos kolekcijoje daugiau kaip 300 įvairiausių žaisliukų.
Aurelija SERVIENĖ
Kalėdų dvasia
Airida be galo dievina žiemą ir Kalėdas. Ji nuolat domisi ir ieško, kur būtų galima įsigyti senovinių Kalėdų eglės žaisliukų. Taip Kalėdų dvasia ją lydi visus metus. Net ir karščiausią vasaros dieną, užsukusi į sendaikčių parduotuvę ar nuėjusi į turgelį, ji visada žvalgosi senovinių eglutės žaisliukų.
„Mūsų mieste jų pasitaiko labai retai, tad tenka paieškas praplėsti ir ieškoti internete, įvairiose grupėse, skelbimų portaluose. Kadangi šioje srityje esu dar labai trumpai, perku tai, kas man patinka, kas gražu ir kas pagal kišenę. Dar trūksta žinių, kada ir kur kokie žaisliukai buvo pagaminti, kas juos tapė ir pan. Įdomu tai, kad pačius brangiausius turimus žaisliukus įsigijau pigiausiai. Net nežinojau jų tikrosios vertės. Pirkau, nes jie man tiesiog patiko. Kol nepradėjau rinkti ir domėtis senoviniais žaisliukais, net nenumaniau, kad Lietuvoje jie tokie populiarūs“, – savo istorija dalinosi pašnekovė.
A. Janauskaitė yra prisijungusi prie senovinių eglutės žaisliukų bendruomenės, kurioje galima dalintis rastais lobiais, padėti vieni kitiems rasti ieškomų žaisliukų, sulaukti patarimų ir informacijos.
Iš rankų į rankas
Didžioji dalis Airidos turimų žaisliukų yra atkeliavę iš Latvijos, Ukrainos, Estijos, Lenkijos. Ten, sako ji, kainos patrauklesnės. Minusas tik tas, kad dažniausiai tenka pirkti didesnį kiekį dėl vieno ar keleto norimų žaisliukų. Tokiu atveju ji norimus pasilieka sau, o likusius perleidžia kitiems. „Taip ir keliauja žaisliukai iš rankų į rankas“, – pasakojo moteris.
Airida tikino, jog šis pomėgis rimtiems kolekcininkams tikrai nėra pigus: „Man, kaip mėgėjai, tikrai pavyksta įsigyti žaisliukų už mažesnę nei vyraujančią rinkos kainą. Gal todėl, kad nevengiu pirkti didesniais kiekiais ir juose ieškoti man patinkančių lobių.“
Kalėdinė mįslė
Meilė Kalėdoms Airidą lydi nuo vaikystės. Ji iki šiol sako tikinti stebuklais ir šventine magija, gal todėl, kad iki šiol jai nepavyksta įminti vaikystėje tėvelių užduotos kalėdinės mįslės.
„Kai buvau maža, gal 5–6 metų, su tėvais nuėjau į miegamąjį žiūrėti televizoriaus. Prieš eidama patikrinau – po eglute nieko nebuvo. Palikau Kalėdų Seneliui saldainių ir raštelį. Gulim, žiūrim, ir pradėjo šunys loti, lakstyti. Nubėgau prie eglės. Ten buvo dovanos! Pabrėžiu, kad laikėme du pitbulius, kurie laisvai vaikščiojo po namus ir buvo išdresuoti pulti, jei kas eitų į namus. Taigi niekas svetimas negalėjo įeiti. Nuo tų Kalėdų praėjo 27–28 metai – vis dar nežinau, kaip dovanos atsirado po egle. Klausiau abiejų tėvų, ir nė vienas nesako…“ – pasakojo pašnekovė.
Airida tikino, jog jai Kalėdos jokiu būdu nėra apie dovanas. Jos yra magija, stebuklai, tikėjimas, kad per šias šventes viskas įmanoma.
Kalėdų stebuklas
Kalėdų stebuklas Airidai įvyko ir per šias šventes. Prieš daugiau nei trejus metus lengva ranka pardavusi savo močiutės senovinius eglutės žaisliukus sumanė juos susirasti ir nors vieną žaisliuką, artimą sielai, susigrąžinti.
„Turėdama didžiulę kolekciją supratau, kad neturiu nė vieno šeimos ir vaikystės žaisliuko. Pajutau didžiulį norą susigrąžinti nors vieną. Norėjau ne tokio paties, bet to paties! Susisiekiau su moterimi, kuriai pardaviau žaisliukus, deja, ji juos perpardavė kažkam kitam. Noras rasti didėjo, vilties mažėjo. Nepasidaviau. Įdėjau skelbimą vienoje senovinių eglutės žaisliukų entuziastų grupėje. Ir praėjus daugiau nei parai su manimi susisiekė moteris, kuri nupirko namelį iš tos pačios moters. Paprašiau nuotraukų. Jos sukėlė dar didesnį džiaugsmą, nes lygiai toje pačioje vietoje buvo „nutirpęs“ sniegelis nuo stogelio ir dužęs kaklelis. Taip! Tai tikrai tas pats žaisliukas! Ir ji sutiko man jį grąžinti, jei jai į vietą nupirksiu tokį patį. Žinoma, žaisliuką nupirkau. Ir laukiau siuntos… Tiesiog magiška! Pakabinau žaisliuką pačioje matomiausioje eglutės vietoje ir pajutau visišką pilnatvę. Ir tai nėra tiesiog paprastas žaisliukas. Tai yra ryšys, simbolis, namų jaukumas. Įsivaizduokit, trapus stiklinis žaisliukas keliavo po Lietuvą daugiau nei trejus metus, pakeitė kelis šeimininkus ir galiausiai grįžo ten, iš kur buvo iškeliavęs. Jei tai nėra Kalėdų stebuklas, tada nežinau, kas tai“, – kalbėjo Airida.