Ką gali vienas žmogus: pašventintas netoli Šatrijos kalno ūkininko Vytauto Kondrato pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui

Šatrijos pašonėje seniai bebuvo toks didelis garbingų ir žymių žmonių sujudimas, koks buvo šeštadienį ūkininko Vytauto Kondrato kaimo turizmo sodyboje: pašventintas 4,5 metrų aukščio ant kalno stovintis granito paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Paminklą savo žemėje už savo lėšas pastatė ūkininkai Virginija ir Vytautas Kondratai. Jų mintį realizavo skulptorius, Rainių kankinių koplyčios freskų autorius Antanas Kmieliauskas.
Paminklą pašventino Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės parapijos klebonas Vilius Viktoravičius. Ceremoniją palydėjo trys salvės: už Lietuvą, už Žemaitiją, už Lietuvos didžiavyrius.
Renginyje sutikome Seimo narius: Rimą Baškienę, Gabrielių Landsbergį, Juozą Oleką, Moniką Navickienę, europarlamentarą Petrą Auštrevičių. Bene labiausiai aplodismentų sulaukė Vytauto Landsbergio su žmona pasirodymas.
G. Baškienė ragino džiaugtis ir vertinti gerų žmonių gražius darbus ir V. Kondratui įteikė Seimo medalį už kilnius ir prasmingus darbus, įprasminančius istoriją.
M. Navickienę šventėje buvo galima laikyti vietine – Šatrijos apylinkės yra jos tėvų, protėvių žemė. Kalbėdama apie V. Kondratą, ji didžiavosi: „Kiek daug Lietuvai gali padaryti vienas žmogus, kiek daug Lietuvai gali padaryti kiekvienas žmogus, kuris turi tikėjimą, viltį.“
Suklusti privertė G. Landsbergis, į susirinkusiuosius prabilęs gan teisinga žemaičių kalba (jos pagrindus politikas gavo iš močiutės, literatūros tyrinėtojos, kritikės, Vilniaus universiteto profesorės E. N. Bukelienės, kuri buvo žemaitė, kilusi nuo Telšių). Svečias sakė, kad vis dar yra dvejojančių, ar geru keliu eina Lietuva, tačiau, jo nuomone, vienas žemaitis, t.y. V. Kondratas, viską sustatė į savo vietas: „Čia atsispindi viskas: kur buvome, kas esame ir ką galime padaryti.“
J. Olekas juokavo, kad bene vienintelis negali pasigirti, kad kilęs iš šių vietų, tačiau teigė atvežęs linkėjimų iš Sūduvos krašto: „Tegul Nemunas neskiria, o jungia žemaičius ir sūduvius. Ačiū už nuveiktus prasmingus darbus.“
V. Landsbergis neslėpė džiaugsmo galėjęs atvykti į šventę: „Gerai sugalvota šioje vietoje pastatyti paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, nes čia – žemaičių kraštas, netoli šventa Šatrija, šventos apylinkės, kur kovėsi broliai savanoriai. Šventėje matau ir jaunimo, už mane vyresnių jau ne tiek ir daug… Puiki vieta. Ir ateityje čia rinkitės, ir mane pakvieskite. “
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas šventės šeimininkui įteikė padėką už istorinio atminimo įamžinimą.
Ūkininką pasveikino ir Vytautų klubas.
V. Kondratas, kaip tikras žemaitis, nedaugžodžiavo: „Širdingai širdingai ačiū visiems susirinkusiesiems.“ Padėką išreiškė ir skulptorius A. Kmieliauskas.
Skambėjo patriotinės dainos, giesmės.