Lapkričio 24 dieną Telšių Žemaitės dramos teatre vyko liaudiškos muzikos kapelų šventė „Jurgelio valsas“, skirta 95-osioms kompozitoriaus, smuikininko, dirigento, kultūros ir meno veikėjo Jurgio Gaižausko gimimo metinėms paminėti.
Puoselėjamos tradicijos
Nuo pirmojo Telšiuose suorganizuoto „Jurgelio valso“ prabėgo 29-eri metai. Renginio idėjos sumanytojai ir iniciatoriai – anuometis Kultūros skyriaus vedėjas Kajetonas Šliogeris, buvęs tuomečių Telšių kultūros rūmų kapelos vadovas bei grojimo puodynėmis virtuozas Gintaras Vainutis ir Telšių kultūros centro meno vadovas Robertas Tekorius, kuris ir šiandien tebepuoselėja „Jurgelio valso“ tradicijas bei labiausiai rūpinasi šventės organizavimu.
„Turime visi stengtis ir rūpintis, kad kapelų šventė gyvuotų dar daug dešimtmečių ir „Jurgelio valsas“ vyktų kasmet. Taip užmarštin nenugrims mūsų iškilaus žemiečio kompozitoriaus Jurgio Gaižausko vardas, jo kūryba, muzika, daina, o renginys ir toliau stiprins žemaitiškas vertybes, suartins šeimas, populiarins bei puoselės liaudiškos muzikos žanrą“, – kalbėjo Telšių kultūros centro meno vadovas R. Tekorius.
Maestro
J. Gaižauskas kilęs iš Aukštaitijos, Karužlaukio kaimo (Molėtų r.). Tačiau Jurgiui dar vaikui būnant, jo tėvai atsikėlė į Telšius. Čia baigta ir pradžios mokykla, ir Telšių Motiejaus Valančiaus gimnazija (dabartinė Telšių Žemaitės gimnazija).
Maestro muzikinė karjera prasidėjo dar vaikystėje – pas Telšių vargonininką Albiną Jasenauską. Jis mokėsi skambinti fortepijonu, mokėsi muzikos teorijos ir diriguoti, dalyvavo Domo Andrulio vadovaujamame Telšių gimnazijos moksleivių orkestre, giedojo choruose.
Po mokyklos J. Gaižauskas studijas pradėjo Kauno konservatorijoje, tačiau jų nebaigus ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, teko trauktis į Vakarus. Jurgis išvyko į Austriją, į Vieną, kur griežė altu Vienos radiofono simfoniniame orkestre. Vėliau grįžo gyventi į Vilnių ir tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje baigė smuiko specialybės studijas ir kompoziciją.
Svarbi maestro gyvenimo dalis – meilė daugeliui gerai pažįstamai žmonai Zofijai, visų gražiai vadintai Zosele. J. ir Z. Gaižauskų šeima susilaukė 10 vaikų. Visus juos užaugino, išleido į mokslus, į gyvenimą. Vaikai Gaižauskams padovanojo net 27 anūkus.
Muzikantui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas, įteikta daugybė apdovanojimų, premijų, padėkų, o prieš pat mirtį ir vienas svarbiausių šalies įvertinimų – Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Susibūrė kapelos iš visos Žemaitijos
Šių metų „Jurgelio valso“ šventėje susibūrė kapelos iš visos Žemaitijos: Raseinių r. kultūros centro kaimiškos muzikos kapela „Dubysa“ (vad. G. Grigalis), Gargždų kultūros centro Dauparų skyriaus kaimo kapela „Šešios bačkos“ (vad. R. Čaras), Telšių r. Degaičių kaimiškos muzikos kapela „Grįžolė“ (vad. B. Gaižauskas), Mažeikių r. Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Virventa“ (vad. R. Mikalauskas), Telšių r. Žarėnų kultūros centro kaimiška kapela „Žara“ (vad. V. Petrauskas), Kretingos r. kultūros centro liaudiška kapela „Lakštingelė“ (vad. P. Razmus).
Gražus renginio momentas – žiūrovams muzikinį kūrinį dovanojo J. Gaižausko dukterys Eglė, Vilija, Alvydė, anūkė Justė ir proanūkis Uosis.
Baigiantis šventei, muzikantus ir visus susirinkusiuosius pasveikino Telšių rajono meras Petras Kuizinas. Jis padėkomis bei gėlėmis apdovanojo kapelų vadovus, o šventės organizatoriui R. Tekoriui įteikta Seimo nario Valentino Bukausko padėka.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Loading ...
