Jo­vi­tai mau­dy­nės šal­ta­me van­de­ny­je – me­di­ta­ci­ja

Mau­dy­nės žie­mą – tai vie­na iš ekst­re­ma­lių, bet vis po­pu­lia­res­nių lais­va­lai­kio pra­mo­gų, su­tei­kian­čių tiek fi­ziš­kai, tiek psi­cho­lo­giš­kai tei­gia­mą po­vei­kį. Nors daž­nai šal­ta­sis me­tų lai­kas aso­ci­juo­ja­si su šil­tu ap­dan­ga­lu ir karš­tu gė­ri­mu, dau­ge­lis en­tu­zias­tų at­ran­da jė­gų ir ener­gi­jos mau­dy­nėms šal­ta­me van­de­ny­je. Vi­so­je Lie­tu­vo­je gruo­džio 1-ąją svei­kuo­liai pra­dė­jo žie­mos mau­dy­nių se­zo­ną. Tel­šiš­kiai – ne išim­tis.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Jo­vi­ta Va­ra­na­vi­čie­nė grū­din­tis eke­tė­je pra­dė­jo, kai CO­VID-19 pan­de­mi­ja už­klu­po vi­są pa­sau­lį ir Lie­tu­vo­je bu­vo įves­tas vi­suo­ti­nis ka­ran­ti­nas. Kol pa­sau­lis ėjo iš pro­to dėl pan­de­mi­jos, mo­te­ris ieš­ko­jo ra­my­bės, stip­ry­bės ir svei­ka­tos gam­to­je ir kny­go­se. Jo­vi­tą įkvė­pė me­di­ta­ci­ja, kny­gos apie pa­są­mo­nės ga­lią – pra­dė­jo do­mė­tis, kaip iš­lais­vin­ti vi­di­nę žmo­gaus jė­gą. Da­bar tel­šiš­kė drą­siai sa­ko, jog žmo­gaus psi­cho­lo­gi­nė ir dva­si­nė stip­ry­bė yra daug ga­lin­ges­nė už fi­zi­nę jė­gą – vis­kas yra mū­sų min­ty­se ir pa­si­rin­ki­muo­se.

„Sup­ra­tau, kad žmo­gus – vi­sa­tos ir gam­tos da­lis. Oras, van­duo, že­mė, šal­tis, karš­tis – tai gam­tos sti­chi­jos, prieš ku­rias žmo­gaus stip­ry­bė tam­pa silp­na. Mau­dy­nės eke­tė­je lei­do per­ženg­ti sa­vo ga­li­my­bių ri­bas, įveik­ti bai­mes ir pa­si­sem­ti jė­gų iš gam­tos“, – apie sa­vo pa­tir­tį pa­sa­ko­ja Jo­vi­ta.

Pra­dė­ju­si grū­din­tis tel­šiš­kė pa­ju­to tiek psi­cho­lo­gi­nės, tiek fi­zi­nės svei­ka­tos pa­ge­rė­ji­mą. Šyp­so­si, kad net ša­li­kas ne­be­rei­ka­lin­gas šal­to­mis die­no­mis, ne­bent no­ri­si gra­žaus ak­se­sua­ro. Pa­sak mo­ters, šal­tas van­duo su­tei­kia daug ener­gi­jos vi­sai die­nai ar net sa­vai­tei. Mau­dy­nės eke­tė­je, Jo­vi­tos nuo­mo­ne, – tai ne tik fi­zi­nis grū­di­ni­ma­sis, svei­ka­tos ge­ri­ni­mas, bet ir vi­sų emo­ci­jų pa­lei­di­mas. La­biau­siai svei­kuo­lė mėgs­ta mau­dy­tis Ger­man­to eže­re, kur van­duo gai­vus ir skaid­rus tar­si šal­ti­ny­je.

„Kai pra­dė­jau grū­din­tis prieš ke­le­tą me­tų, bend­ra­min­čių daug ne­bu­vo, tuo me­tu vi­si žiū­rė­jo la­bai įta­riai ir skep­tiš­kai, bet pra­dė­jau da­ry­ti tai ve­da­ma sa­vo nuo­jau­tos, tai, ko no­rė­jo­si pa­čiai. Da­bar mau­dy­nės la­bai iš­po­pu­lia­rė­jo. Džiau­giuo­si, jog vis dau­giau žmo­nių iš­drįs­ta grū­din­tis“, – sa­ko Jo­vi­ta.

Mo­te­ris ma­no, jog šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus gy­ve­ni­mas yra nuo­la­ti­nis bė­gi­mas, ku­pi­nas stre­so, ku­ris ga­liau­siai žmo­gų su­sarg­di­na. La­bai daug li­gų šiais lai­kais yra bū­tent psi­cho­lo­gi­nės kil­mės. Grū­di­ni­ma­sis lei­džia su­sto­ti, at­si­kvėp­ti, nu­ra­min­ti min­tis ir at­gau­ti jė­gas. La­bai svar­bu iš­ban­dy­ti le­do vo­nias ir grū­di­ni­mo­si tech­ni­ką po šal­tu du­šu dar iki mau­dy­nių eke­tė­je. Jo­vi­ta re­ko­men­duo­ja tai­ky­ti šį me­to­dą, kai rau­me­nys jau­čia­si įsi­tem­pę ir skaus­min­gi po tre­ni­ruo­tės. Grū­di­ni­ma­sis ge­ri­na spor­to re­zul­ta­tus, rau­me­nys pa­jė­gūs grei­tai at­si­gau­ti. Taip pat šal­tas van­duo ma­ži­na stre­są, ge­ri­na ner­vų sis­te­mą, stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą.

„Daž­niau­siai ren­kuo­si mau­dy­nes ma­žo­je kom­pa­ni­jo­je, ar­ti­miau­sių drau­gių ra­te ar­ba vie­na. Man tai tar­si me­di­ta­ci­ja. La­bai džiau­giuo­si, kad Tel­šiuo­se yra nuo­sta­bi bend­ruo­me­nė, ku­ri or­ga­ni­zuo­ja „le­di­nių mau­dy­nių“ ren­gi­nius. Nuos­ta­bu, kai yra bend­rys­tė, vie­na in­ten­ci­ja ir drau­gys­tė. Tai su­stip­ri­na ir pa­drą­si­na ki­tus. Už vi­sa tai tu­ri­me pa­dė­ko­ti vi­siems or­ga­ni­zuo­jan­tiems, ypač As­tai Jakš­tie­nei, Sva­jū­nui La­pa­tins­kui, Ing­ri­dai Ju­ci­kai­tei ir dar dau­ge­liui ki­tų“, – džiau­gia­si tel­šiš­kiais bend­ra­min­čiais svei­kuo­lė.

Jo­vi­ta la­biau­siai mėgs­ta mau­dy­tis, kai yra snie­go – me­džiai bū­na ap­sni­gę, o dan­gu­je švie­čia sau­lė. Sa­ko, jog to­kiu me­tu gam­ta bū­na nuo­sta­baus gro­žio. Kiek­vie­nų mau­dy­nių me­tu yra jau­čia­mas šal­tis ir jau­du­lys, kas kar­tą rei­kia per­lip­ti per sa­ve, o kai iš­drįs­ta įlip­ti į van­de­nį, api­ma at­si­pa­lai­da­vi­mas ir mė­ga­vi­ma­sis pro­ce­su. Svei­kuo­lė tvir­ti­na, jog iš­ties šal­čiau­sia bū­na ne van­de­ny­je, o tuo­met, kai rei­kia ap­si­reng­ti su­le­dė­ju­sius rū­bus, kai lau­ke bū­na 10 ar 15 laips­nių šal­čio.

Tel­šiš­kė prieš kiek­vie­nas mau­dy­nes at­lie­ka są­mo­nin­go kvė­pa­vi­mo tech­ni­kas, kar­tais ke­le­tą jo­gos pra­ti­mų. Ta­čiau svar­biau­sia, pa­sak jos, – ra­mus, są­mo­nin­gas, me­di­ta­ci­nis kvė­pa­vi­mas pro­ce­so me­tu. Nors kiek­vie­ną die­ną eke­tė­je ir ne­si­mau­do – tą da­ro maž­daug kar­tą per sa­vai­tę, ta­čiau šal­to du­šo pro­ce­dū­ras at­lie­ka kas­dien.

„No­rint pra­dė­ti mau­dy­nes eke­tė­je pir­miau­sia rei­kia pra­dė­ti nuo ma­žų žings­ne­lių, ka­dan­gi ma­ži žings­niai ve­da į di­de­lę per­ga­lę. Pra­dė­ti ga­li­ma nuo kont­ras­ti­nio du­šo na­muo­se, pa­si­vaikš­čio­ji­mo snie­gu ba­so­mis ke­le­tą mi­nu­čių, o nuo rug­sė­jo mė­ne­sio pa­laips­niui lip­ti mau­dy­tis į eže­rą, kad or­ga­niz­mas po tru­pu­tį pri­pras­tų prie grū­di­ni­mo­si. Svar­biau­sia lai­ky­tis sau­gu­mo – ne­nar­dy­ti po le­du, nu­si­mau­dy­ti van­dens tel­ki­niuo­se, ku­rių ne­pa­žįs­ta­te“, – da­li­na­si pa­ta­ri­mais Jo­vi­ta.