Jonas Petrauskas – trijų švietimo sistemos dešimtmečių liudininkas

Viešvėnų pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Petrauskas šiais metais pasitinka ne tik savo, kaip mokyklos vadovo, jubiliejinius 30-uosius vadovavimo metus – 160 metų gyvavimo sukaktį mini ir mokykla.
„Esu liudininkas trijų švietimo sistemos dešimtmečių“, – sakė J. Petrauskas.
Aurelija SERVIENĖ
Istorija
Statistiniais duomenimis, Viešvėnų mokykla pirmą kartą paminėta 1858 m. Nurodyta, jog 1858 m. šioje mokykloje mokėsi 68 mokiniai, o kitais metais – 72.
Lietuvos Respublikos metais mokykla Viešvėnuose pradėjo veikti 1919 m. Iš pradžių jai trūko suolų, nebuvo mokymo priemonių. Pirmoji mokytoja buvo Marija Miceikaitė, kilusi iš Paežerės kaimo.
1928 m. pradžioje Viešvėnuose įsteigtas antras pradinės mokyklos kompleksas. Nuo 1927 m. rudens mokyklos vedėja buvo Ona Kuodytė, 1938 m. ją pakeitė Juozas Šliažas, vėliau – Edvardas Levinskas.
Iki 1962 m. Viešvėnuose įkurta aštunta klasė, mokykloje dirbo 12–14 mokytojų. Prieš 1962 m. pradėjo veikti ir suaugusiųjų vakarinė mokykla.
1964 m. pastatoma nauja mūrinė mokykla. Pagal projektą joje galėjo mokytis 420 mokinių. 1979 m. miestelyje iškilo 8 butų gyvenamasis namas mokytojams. 1963–1985 m. mokyklai vadovavo Birutė Stancelienė.
Nuo 1984 m. mokykla tapo klestinčia vidurine. 1987 m. išleista pirmoji abiturientų laida.
Bėgant metams, mokykla tapo dešimtmetė, buvo renovuota. Nuo 1988 m. mokyklai jau tris dešimtmečius vadovauja direktorius Jonas Petrauskas.
Pirmoji darbo diena
J. Petrauskas puikiai pamena savo pirmąją darbo dieną.
„Iki tol dirbau partijos komitete ir jau norėjau pakeisti darbą. O mokytojo darbas man visada patiko – aš istorikas. 32 metų buvau paskirtas dirbti į Viešvėnų mokyklą. Kolektyve buvau kone jauniausias, dauguma buvo brandūs žmonės. Jaudinausi, nežinojau, kaip man seksis. Atėjau balandžio 1-ąją – visi galvojo: čia Melagių diena ar teisybė“, – pasakojo J. Petrauskas.
Pašnekovas pamena, jog dėl naujų pareigų patarimo klausė vieno protingo žmogaus. Nuo ko reikia pradėti? Šis jam atsakė: „Pusę metų gerk kavą ir stebėk, o jau po to tau bus viskas aišku.“ „Taip ir dariau! Niekada nepuoliau, vadovavausi savo galva“, – juokėsi direktorius.
Naująjį vadovą kolektyvas priėmė labai draugiškai. Direktorių gerbia, vertina, giria ir šiandieniniai jo darbuotojai, vadina jį kolektyvo siela. Vasario 16-ąją J. Petrauskas buvo apdovanotas „Telšių ŽINIŲ“ nominacija „Už prasmingus darbus ar kilnius poelgius“.
Trys dešimtmečiai
J. Petrauskas sakė, kad jis – trijų dešimtmečių švietimo sistemoje liudininkas.
„Per tiek metų yra tikrai daug dalykų įvykę. Mačiau ir sovietinę švietimo sistemą. Galiu pasakyti, jog reformos vyksta dėl reformų. Ateina nauja valdžia ir vėl viską griauna: 4 metai – tikrai per trumpas laikotarpis. Aš dabar galvoju taip, jog revoliucionieriai nieko gero nėra sukūrę, jie gali tik griauti. Sukurti gali tik kuriantys žmonės“, – kalbėjo pašnekovas. Viskas šiandien švietimo sistemoje nueita į formas, į kontrolę, į nepasitikėjimą mokytoju. O reikėtų susitelkti į tai, kad mokinys pamokoje patirtų kuo didesnę dvasinę naudą.
Per 30 metų vadovo kėdėje J. Petrauskas sakė visų pirma esantis labai dėkingas a. a. Telšių rajono savivaldybės merui Vytautui Kleivai, nes jo dėka pavyko suremontuoti Viešvėnų mokyklą.
„Svarbiausia, kad šiandien pastate yra šilta. Atsinaujinome, gavome kompiuterių, mokykla aprūpinta įvairiomis priemonėmis. Sėkmingai įžengėme į skaitmeninę erdvę, kabinetuose nebereikia popierinių plakatų, žemėlapių, visur naudojamės internetu. Ir mūsų mokytojai padarė daug revoliucijų, kiekvienas naudoja multimediją, turi po kompiuterį, dirba su elektroniniais dienynais“, – džiaugiasi vadovas.
Šiuolaikinis mokytojas
J. Petrauskas tvirtino, kad greit bus didžiulė problema su mokytojais: „Didžioji jų dalis – penkiasdešimtmečiai. Aš savo mokytojams juokauju, nes daugelis jau turi anūkų: ar močiutė gali mokyti anūkus? Močiutė gali juos mylėti. Čia yra problema, nes atėjo visai kita karta“, – kalbėjo įstaigos direktorius.
Apgailestavo vadovas dėl visų šalies pedagogų, kurie sunkiai dirbdami tikrai yra nusipelnę didesnių atlyginimų. Jam atrodo keista, kad dėl lėšų stygiaus per pastaruosius metus rajone buvo uždaryta per 20 mokyklų. Susitaupė milijoninės sumos, tačiau tų pinigų nėra. „Vis tiek ateis tas laikas, turės mokėti, nes kito kelio nebus“, – įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, Lietuvoje liko tik patriotai.
Apie mokinius
Šiandien Viešvėnų pagrindinėje mokykloje mokosi 130 mokinių, anksčiau būta iki 150. Tačiau, kaip ir visur, vaikų mažėja. Mokykloje mokosi ne tik viešvėniškiai – daug vaikų atvyksta iš Rainių bei Telšių. Dauguma čia baigę 8 klases, mokslus tęsia Telšių gimnazijose. Didžioji dalis mokinių renkasi Žemaitės gimnaziją, o tie, kurie lieka, po 10 klasių stoja į Klaipėdos ar Plungės profesines mokyklas.
J. Petrauskas giria kompetentingus mokyklos mokytojus, gerai paruošiančius mokinius. Jie sėkmingai patenka į gimnazijas. „Pas mus tikrai labai geras parengiamumas. Šiuo metu turime labai stiprius mokytojus, kurie dirba gimnazijose. Džiugu, jog neturime pedagogų stygiaus“, – džiaugiasi vadovas.
Direktorius tikino, jog jo darbe labai svarbus ryšys su mokiniais, labai svarbu kiekvieną jų pažinoti, žinoti jų vardus, nes tik taip galėsi užmegzti ryšį. Kai pašauki mokinį vardu, viskas tampa aišku ir paprasta.
„Kaimo vaikai yra geresni, nuoširdesni, tačiau ne mažiau intelektualūs, juk jie skaito tą patį feisbuką“, – šmaikštavo direktorius. Vadovas tvirtino, jog šiuolaikiniams mokiniams tiek apstu informacijos, kad jie nebesusitelkia nei skaityti, nei rašyti.
Pirmoji mokytoja
J. Petrauskas – kaimo vaikas, augo Pavandenėje. Jam ypač skaudu, kad gimtajame kaime nebeliko jo pirmosios mokyklos. Šilti prisiminimai atgyja paklausus apie pirmąją mokytoją.
„Pamenu visus savo mokytojus. Tai – šviesios asmenybės. Visada žmogus atsimena mokytoją – ne tai, ką jis mokino, o kaip mokino. Man visą gyvenimą atmintyje išliko Bargždžių pradinės mokyklos mokytoja. Ji buvo labai graži, gražiai rengėsi ir labai skaniai kvepėjo. Pirmoji mokytoja uždeda antspaudą visam gyvenimui. Kokia ji? Ar ji yra reikli, energinga, daug dirbanti, o kita – lėta, gera. Ir vaikas prie jos užauga, lygiuojasi į ją, kopijuoja eiseną, kalbą, manieras – mokytojas turi būti pavyzdžiu jaunimui“, – kalbėjo pašnekovas.
Pomėgiai – kelionės ir knygos
Po triukšmingos darbo dienos tarp žmonių J. Petrauskas ramybę randantis namų bibliotekoje.
„Stengiuosi vakare perskaityti apie 100 puslapių. Žmona Irena jau žino šį mano pomėgį! Parsinešu namo po aštuonias knygas ir nebūtinai visas jas perskaitau, pažiūriu, jei neužkabino, padedu į šoną“, – apie savo pomėgį pasakojo direktorius. Jis teigė šiuo metu iš naujo atradęs Mačernį. Skaito jo poeziją, mokosi mintinai.
Dar viena vyriškio aistra – kelionės. „Bepigu, kai šalia – išskirtinių mano kelionių organizatorė Irena. Ir tam visiškai nebūtini didžiuliai pinigai, reikia tik gerai suplanuoti ir paieškoti“, – žmoną gyrė pašnekovas. Šiuo metu jų kelionių sąskaitoje – jau 35 šalys. Tačiau Jonas sakė, kad dukra juos lenkia, mat aplankė net 40 šalių.
Didžiausią įspūdį pedagogui paliko kažkada aplankyta Praha. Gal kiek vienodi jam pasirodė Europos kurortai. „Pabustum naktį Kretoje ar Maljorkoje ir nelabai atskirtum, kurioje jų esi, – abi vienodos. Be abejo, savo grožiu visada žavi Italija. Jei turėčiau pinigų, norėčiau gyvenimą pabaigti Italijoje“, – teigė pašnekovas.
Neseniai pora svečiavosi Neapolyje, o šiuo metu jau planuoja išvyką į Izraelį.