Šią savaitę Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto nariams teikiamas svarstyti sprendimo projektas dėl Telšių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2016 m. sąmatos patvirtinimo. Kaip ir kiekvienais metais, šiemet programoje numatytos lėšos vandens telkiniams įžuvinti. Įžuvinimas galimas suderinus su nuomotoju, t. y. su Telšių medžiotojų ir žvejų draugija. Tačiau pernai iš Savivaldybės biudžeto skirtų 1 738 Eur Masčio ežerui įžuvinti draugija nepanaudojo. Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkui Sigitui Motuzui paprašius pateikti įžuvinimo aktus, gautas atsakymas, kad nebespėja įžuvinti. „Negana to, kad Telšių medžiotojų ir žvejų draugija plėšia didžiausią kainą Lietuvoje už žvejo bilietą – 35 Eur, dar ir savo pareigų nesugeba tinkamai atlikti, – piktinosi S. Motuzas. – Gavo pinigus, tačiau už juos Masčio neįžuvino. Aš tikiu, jog jeigu nebūčiau paprašęs jų pateikti įžuvinimo akto – jie šiuos pinigus būtų išsidalinę algoms, kurui įsigyti ar pan.“
Antanas NEKRAŠIUS
Telšių medžiotojų ir žvejų draugijoje žvejo bilietą galima įsigyti už 35 Eur. Jis suteikia teisę žvejoti trijuose rajono ežeruose: Lūksto, Masčio, Tausalo. Tai – bene brangiausias žvejo bilietas visoje Lietuvoje. Be to, neseniai draugija įsivedė dar ir 5 Eur nario mokestį, kuris, anot Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto pirmininko S. Motuzo, dar labiau apkrovė žvejus mėgėjus, tačiau realios naudos neatnešė. „Aš pats esu žvejys mėgėjas ir dažnai pasikalbu su kitais žvejais, – pasakojo S. Motuzas. – Jie piktinasi Telšių medžiotojų ir žvejų draugijoje vyraujančia tvarka. Visų pirma niekas nepaiso žvejų nuomonės: draugijoje yra 12 medžiotojų būrelių ir tik 2 – žvejų. Sprendimus priima būrelių pirmininkai. Taigi, žvejai lieka mažuma. Negana to, jei nesi žvejų būrelio narys – nemoki tų vadinamųjų 5 Eur – esi visiškai niekas. Tavo nuomonės, pageidavimų niekas neklauso. O ir būdamas nariu, vargu ar gausi informaciją, kaip naudojamos surinktos lėšos. Pernai teko dalyvauti viename jų posėdyje. Padavė kažkokį popieriaus lapą be antspaudų, be nieko: 2014 m. surinkta 30 tūkst. Lt, iš jų: 8,9 tūkst. Lt algoms, 9,8 tūkst. Lt kurui ir tik 1,5 tūkst. Lt įžuvinimui. Kokia disproporcija!“
Pasak S. Motuzo, didžiausia Lietuvoje mokama žvejo bilieto kaina plius nario mokestis didžiąja dalimi nukeliauja būrelio pirmininkų atlyginimams ir kurui. Žvejai už plėšiamą sumą praktiškai negauna nieko. „Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Andrius Binza giriasi, kad jų pastangomis Mastyje žuvų padaugėjo, – teigė Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas, – nesąmonė. Žuvų daugiau, nes buvo uždrausta žvejoti tinklais. Be to, 2014 m. ežeras įžuvintas iš Savivaldybės lėšų (už 5000 Lt), pernai verslininkai prileido amūrų už 2000 Eur. Pabrėžiu – tai draugija, nuomodamasi ežerą, privalo jį įžuvinti iš lėšų, kurias surenka iš žvejų, o ne tikėtis, kad kažkas skirs tam pinigų. O ir skyrus – nesugeba jų panaudoti (2015 m. už skirtus 1738 Eur Masčio ežeras nebuvo įžuvintas, – red.)!“
S. Motuzas svarstė, jog minėtas 5 Eur nario mokestis atsirado dėl to, kad draugija nepanaudojo Savivaldybės pernai skirtas įžuvinti lėšas.
„Jie nuėjo lengviausiu keliu: nesugebėjo panaudoti pinigų – praradimus kompensuos užkrovę žvejams papildomą nario mokestį, – kalbėjo Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas. – Ir šiandien sako: „Dėkokite už tą mokestį S. Motuzui“, nes per mane Masčio ežeras negavo pinigų! Jų teigimu, aš politikuoju. Taip – aš politikuoju, nes esu politikas: gyventojai mane išrinko Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu, todėl privalau atstovauti jų, taip pat ir žvejų, kurių rajone per 1000, interesams. Aš to taip lengvai nepaliksiu. Mano manymu, gauti iš Savivaldybės pinigus Masčiui įžuvinti ir jų nepanaudoti yra ryškus pažeidimas. Ir tai jau būtų antras pažeidimas (pirmasis fiksuotas šių metų vasarą: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių r. agentūros vedėjas Algirdas Petrikas, apsilankęs prie visų trijų draugijos nuomojamų ežerų – Masčio, Tausalo, Lūksto, ten aptiko pažeidimų: prie vandens telkinių nebuvo informacinių lentelių, kur būtų galima įsigyti leidimą žvejybai, – red.). O, anot LR aplinkos ministerijos viceministro Lino Jonausko, užtenka dviejų pažeidimų, kad būtų nutraukta ežerų nuomos sutartis. Mes kelis kartus kvietėme A. Binzą ateiti į Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto posėdį, atsinešti ataskaitas, pakalbėti apie problemas. Aš manau, kad širdyje visi Tarybos nariai yra geranoriški, bet reikia kalbėtis. Jei kitaip negalima – tai nors per laikraštį.“
„Telšių ŽINIŲ“ pakalbintas A. Binza piktinosi jo vadovaujamai draugijai mestais kaltinimais: „S. Motuzas nori iš mūsų atimti Masčio ežerą. Taip jis atvirai pasakė ir pernai, atvykęs į mūsų draugijos posėdį, nors jis net nėra šios draugijos narys. Savivaldybė ir taip yra likusi skolinga draugijai: 2014 m. mes už 5000 Lt įžuvinome Mastį, bet pinigų taip ir negavome! Galima sakyti, mus apvogė. O dabar S. Motuzas eina, skundžia… Buvo atvykę – tikrino, nieko nerado. Netgi pagyrė, kad gerai vykdome veiklą.“
Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos žuvininkas Stanislovas Karečka pridūrė, jog 2014 m. Mastis buvo įžuvintas už daugiau nei 10 tūkst. Lt: įleista žuvų už 5000 Lt, kuriuos skyrė Savivaldybė, bei už 5000 Lt iš draugijos lėšų, kurias sumokėjo 2015 m. sausio 4 d. „Tais metais įžuvinimas kainavo pigiau, todėl su Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėju Raimondu Račkausku buvo sutarta, jog Savivaldybė tą papildomą 5000 Lt įžuvinimą kompensuos iš 2015 m. biudžeto. Tačiau kada kreipėmės dėl lėšų – mums jų niekas neskyrė“, – pasakojo
S. Karečka.
Į klausimą, ar imdama tokius didelius mokesčius (už žvejo bilietą bei nario mokestį), Telšių medžiotojų ir žvejų draugija nejaučia pareigos pati už gautas lėšas įžuvinti ežerą, o ne laukti, kol kas skirs pinigų, A. Binza atsakė, jog pernai ežeruose, kuriuos ji yra išsinuomojusi, draugija paleido žuvų už daugiau nei 5000 Eur: „Dėl Masčio – Savivaldybė tvarkė ežero pakrantes, dabar valo dumblą, todėl ji yra įsipareigojusi jį įžuvinti. O dėl 5 Eur nario mokesčio – jį nustatė ir priėmė pati draugija. Ir S. Motuzas neturi teisės kištis į šiuos reikalus.“ A. Binza piktinosi, kad Tarybos narys rūpinasi ne savo reikalais. Esą užuot baksnojęs pirštu į draugijos darbą, Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas galėtų pasirūpinti kitais Telšių rajone esančiais vandens telkiniais, kurie neprižiūrimi ir ne vienerius metus nėra žuvinami.
„Jeigu kalbėtume apie 35 Eur žvejo bilieto kainą – yra vos du draugijoje nariai, kurie žvejoja visuose trijuose mūsų išnuomotuose ežeruose, – kalbėjo Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, – dažniausiai žvejys įsigyja leidimą žvejoti viename ežere. Tokio leidimo kaina Lietuvoje (išnuomotuose vandens telkiniuose, – red.) yra vienoda – 14 Eur. Tiesa, neseniai kalbėjau su Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Urbonu. Pokalbio metu sutarėme, kad draugija kreipsis į Aplinkos ministerija dėl žvejo bilieto kainos sumažinimo – nuo dabartinės 35 Eur iki 25 Eur. Tačiau ar ministerija pritars tokiems mūsų norams… bus matyti.“
ta draugija -šaraškino kontora
Pagaliau kas nors pajudins ta aukso karve 😀 kiek galima kentėt kas darosi su ta draugija, dar kalba apie kažkokį įžuvinima, kai visur yra viešinama informacija apie skaičius paleistų žuvų rūšis ir pridedamos nuotraukos, o šitoj šaraškino kontoroi popierinis įžuvinimas vyrauja. Neužtenka to dar uzdraudė ir lervas semt iš ežero 😀 galės Karečka vasara gaudyt uodus pakrantėj
o gerai !!!
Ar pensininkas su pensininko pažymėjimu gali žvejoti tuose išnuomuotuose ežeruose? Jei ne, kiek kainuoja vienkartinis leidimas?
Dar noriu paklausti, ar per žolinių šventę nemokamai galima Masčio ežere žvejoti?
Labai prašau Karečkos ar Binzos atsakyti, jei būsite prie interneto. Ačiū. Noriu atvykti patikrinti ar likę Masčio ežere „darželyje” pūkių, kuriuos sėmėm kibirais prieš 60 metų. Buvo ištroškę.
Ne zveju draugija o vagiu saika, panakinti ja tokia
Kas yra medziotoju ir zveju draugija? atsakysiu tai mafija veikianti legaliu keliu. Is vis atimt reikia visus ezerus lietuvoje ir padaryt valstybinius izuvint uz surinktas lesas jai reikia uzdraust zvejyba metams kad tame ezere zuvis paaugtu sukurt daugiau darbo vietu gamtosaugai kad brakonierius gaudytu ir t.t