Išei­vių me­nas grįžta į Tel­šius

Šimt­me­čio metų rugpjū­čio 9 dieną Tel­šių Švč. Mer­gelės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dangų pa­ra­pi­jos na­muo­se su­reng­tas pre­la­to Sta­sio Ži­lio (1924–2021) ta­py­bos darbų pa­ro­dos ati­da­ry­mas. Prieš tai Tel­šių Ma­žo­jo­je baž­ny­čio­je vy­ko pa­mal­dos, ku­rioms va­do­va­vo Tel­šių vys­ku­pas Al­gir­das Ju­re­vi­čius.

Pa­ro­dos ati­da­ry­mo ren­ginį vedė El­vy­ra Spu­dytė. Ji pri­statė apaš­ta­liš­ko­jo pro­to­no­ta­ro pre­la­to S. Ži­lio biog­ra­fiją ir pa­kvietė su­si­pa­žin­ti su salė­je eks­po­nuo­ja­mais jo pa­veiks­lais.
Tel­šių vys­ku­pas pa­si­džiaugė, kad šven­čiant vys­ku­pi­jos šimt­me­čio ju­bi­liejų vis dau­giau is­to­ri­jos at­si­ve­ria pla­čia­jai vi­suo­me­nei. 1944 me­tais ke­lias­de­šimt Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­nigų se­mi­na­ri­jos auklė­ti­nių bu­vo pri­vers­ti pa­si­trauk­ti, nes prie Tel­šių artė­jo fron­to li­ni­ja. Jie tikė­jo­si grįžti, ta­čiau is­to­ri­jos ei­ga pa­si­su­ko ki­ta kryp­ti­mi.

S. Ži­lys, kilęs iš Lau­ku­vos pa­ra­pi­jos, 1943 me­tais įsto­jo į Tel­šių ku­nigų se­mi­na­riją, ta­čiau jau po metų ga­vo va­do­vybės nu­ro­dymą trauk­tis į Eichš­te­to ku­nigų se­mi­na­riją Vo­kie­ti­jo­je. Taip ga­bus jau­nuo­lis at­si­dūrė Vo­kie­ti­jo­je, o vėliau ir Ita­li­jo­je, kur baigė aukštą­sias teo­lo­gi­jos stu­di­jas ir bu­vo pa­kvies­tas tap­ti Lie­tu­vių šv. Ka­zi­mie­ro ko­le­gi­jos auklė­ti­nių dva­sios tėvu.

Dai­li­nin­kas Juo­zas Vo­sy­lius api­būdi­no S. Ži­lio darbų ko­lo­ris­tiką, o Pet­ras Šiu­rys su­teikė ga­li­mybę kalbė­ti pa­čiam pre­la­tui, pri­sta­ty­da­mas fil­muo­tus jo pa­si­sa­ky­mus įvai­rio­mis te­mo­mis. Ne­li­ko pa­mirš­ta ir tai, kad pre­la­tas S. Ži­lys prie­š 1993 m. po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zitą pe­rio­diš­kai ke­liau­da­vo į Va­ti­kaną ar­ba į Kas­tel Gan­dol­fo po­pie­žiškąją va­sa­ros re­zi­den­ciją su tiks­lu pa­mo­ky­ti po­pie­žių lie­tu­vių kal­bos.

Did­žiulį su­si­domė­jimą su­kėlė fil­muo­ti pa­ties pre­la­to S. Ži­lio pa­si­sa­ky­mai, ku­riuo­se jis iš­reiškė iš­ti­ki­mybę Vieš­pa­čiui Jėzui Kris­tui ir meilę Tėvy­nei Lie­tu­vai.

Po ofi­cia­laus pa­ro­dos pri­sta­ty­mo žmonės dar il­gai ap­žiū­rinė­jo at­ski­rus pa­veiks­lus ir juos ap­ta­rinė­jo tar­pu­sa­vy­je. Pa­sid­žiaug­ta, kad Tel­šių vys­ku­pi­jos dva­si­ninkų kūry­ba, klaid­žio­ju­si po pa­saulį, vėl grįžta į Tel­šius. Tėvynė juos trau­kia prie savęs.

Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos inf.