Elektronikos atliekų surinkimą bei švietimą organizuojanti Elektronikos Platintojų Asociacija surengė jaunojo žurnalisto konkursą „Moki žodį, myli gamtą“, kurio metu moksleiviai buvo raginami rašyti aplinkosaugos temomis. Viso sulaukta šešiasdešimt moksleivių rašinių iš įvairių Lietuvos regionų. Pirmąją vietą Telšių regione užėmė Mažeikių Gabijos gimnazijos 1 d klasės mokinė Edita Viščiūnaitė.
Informacijos kelias apie atliekų rūšiavimą iki vartotojų pasąmonės.
Pastaraisiais metais ekologijos tema tampa vis populiaresnė ir aktualesnė. Žiniasklaidos priemonės kiekvieną dieną siūlo kaip sveikiau maitintis, gyventi, o populiarėjantis „žaliasis“ gyvenimo būdas skatina draugiškumą aplinkai bei gyvūnams. Alternatyvios, atsinaujinančios energijos naudojimas, gamtos išteklių taupymas, atliekų rūšiavimas bei perdirbimas – tai jau nieko nebestebinantys reiškiniai. Sakoma atliekas rūšiuoja tik ,,žalieji“ ir keistuoliai. RŪŠIUOJA VISI, KURIE GALVOJA! Atliekas nuolat arba dažnai rūšiuoja trečdalis Lietuvos gyventojų, dar trečdalis tai daro kartais ir tik likusioji dalis nerūšiuoja visai arba labai retai. Daug ,,žaliųjų“ keistuolių? Kodėl jie tai daro? Nes jiems rūpi, jie atsakingi, tai ekonomiškai protinga, paprasta ir nesudėtinga. Taigi, rūšiuoti – normalu, kaip valytis dantis ar praustis. Gal tikrieji keistuoliai tie, kurie dar nerūšiuoja? Kuriems priklausote jūs?
Patarimas tiems, kurie dar nerūšiuoja ir nori tai padaryti:pirmiausia atliekas rūšiuoti reikia pradėti ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius. Na, o vėliau viskas eisis savaime ir jūs priprasite prie šio kasdieninio proceso.
Man kilo toks klausimas: ar jūs suprantate ką reiškia atliekų rūšiavimas? Lažinuosi, kad dauguma rūšiuojančių žmonių atsakytų TAIP. Bet ar tikrai visi teisingai supranta, kodėl reikia rūšiuoti? Paprastai rūšiuojame tik todėl, kad tai daro mūsų artimieji, draugai. Atliekų rūšiavimas – tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Paprasčiausia rūšiuoti popierių, stiklą, plastmasę. Tačiau ir kitos atliekos – pavojingos medžiagos, metalai, žaliosios, biodegraduojamosios, stambiagabaritės ir kt. – gali būti perdirbtos arba panaudotos kaip energijos šaltinis.
Prie daugumos daugiabučių yra konteineriai, skirti rūšiuoti šiukšlėms: stiklui, plastikui, popieriui bei metalui. Egzistuoja ir specialios atliekų priėmimo aikštelės, į kurias galima atvežti bei nemokamai pristatyti buityje susidariusias atliekas (šaldytuvus, padangas, senus baldus, stiklą, plastiką). Tai bent!
O ar žinojote, kad rūšiuodami atliekas sutaupysime gamtinių išteklių, teks mažiau mokėti už atliekų tvarkymą, sumažės sąvartynų įrengimo kaštai? 1 tona surinkto ir perdirbto popieriaus išsaugo 17 medžių ir sutaupo 27000 litrų vandens. Stulbinami skaičiai, tiesa? O iš vieno kilogramo stiklo duženų galima pagaminti tokį patį kiekį naujo stiklo! Tik gaila, kad nuolat didėjantys mokesčiai už šildymą, vandenį, komunalines paslaugas siutina ne vieną lietuvį. O išgirsti pažadai, jog kažkas pigs – dažnai „nurašomi”, kaip priešrinkiminės kalbos. Visgi, yra sričių, kur galima sumažinti mokesčius, tačiau prie to turi prisidėti visuomenė. Tad pakalbėkime apie šiukšlių rūšiavimą, kuris ne tik mažina šiukšlių tvarkymo kaštus, bet ir padeda mums gyventi švaresnėje aplinkoje.
Jei norime išsaugoti švarią bei sveiką aplinką, privalome pagalvoti apie atliekų rūšiavimą, kuris pastaruoju metu tampa vis populiaresnis visame pasaulyje. Jei nerūšiuoji atliekų, tampi nemadingas, nesirūpinantis savo ateitimi. Ar tu nori šviesios ir švarios ateities? Tai pirmyn! Rūšiuok!
Loading ...
