Ruduo – aktyvus medžioklės metas, kai miškuose padaugėja ne tik medžiotojų, bet ir medžioklėje dalyvaujančių šunų, intensyviau judama per skirtingas teritorijas, transportuojami sumedžioti gyvūnai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), artėjant medžioklės varant sezonui, primena, kad šiuo laikotarpiu ypač svarbu nepamiršti biologinio saugumo reikalavimų, atsakingai elgtis sumedžiojus gyvūnus ir taip pat pasirūpinti, kad medžioklėje dalyvaujantys šunys būtų paskiepyti nuo pasiutligės.
Afrikinis kiaulių maras tebėra
Afrikinis kiaulių maras (AKM) Lietuvoje tarp laukinių gyvūnų tebėra aktyvus. 2026 m. AKM nustatytas 1457 nugaišusiems ir 84 sumedžiotiems šernams, o ligos atvejai šiemet fiksuoti 33 savivaldybėse. Nuo birželio 1 d. AKM atvejai fiksuoti 17 savivaldybių – Anykščių, Ignalinos, Kėdainių, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Panevėžio, Plungės, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių, Utenos, Varėnos ir Zarasų. Šiose savivaldybėse pastaraisiais mėnesiais fiksuojami AKM atvejai rodo didelę tikimybę, kad virusas šiose teritorijose dabar yra aktyvus, todėl medžioklių varant metu itin svarbu laikytis biologinio saugumo reikalavimų.
AKM virusas gali plisti ne tik tarp šernų: dideliais atstumais jį gali pernešti ir žmonės – per sumedžiotų AKM sergančių šernų mėsą ar gaminius, užterštą avalynę, drabužius, įrangą, transporto priemones ar kitus daiktus. Medžioklės varant metu tai ypač aktualu, nes medžiotojai ir medžioklės svečiai intensyviai juda medžioklės plotuose, o neretai atvyksta ir iš kitų teritorijų.
Taigi VMVT ragina medžioklių organizatorius ir dalyvius:
sumedžiotus šernus transportuoti taip, kad jų krauju ir kitais skysčiais nebūtų užteršta aplinka;
po transportavimo ir išdorojimo kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti transporto priemones, talpas, įrangą bei įrankius;
nuvalyti ir dezinfekuoti avalynę, ypatingą dėmesį skiriant jos padams;
atkreipti dėmesį į medžioklės svečius ir užtikrinti, kad biologinio saugumo priemonių laikytųsi visi medžioklės dalyviai.
Radus nugaišusį šerną, jo nereikia liesti ar transportuoti. Būtina užfiksuoti radimo vietą ir apie gaišeną informuoti VMVT.
Sumedžiotas laimikis – tik po trichineliozės tyrimo
VMVT taip pat primena apie trichineliozės riziką. Ši parazitinė liga Lietuvoje vis dar nustatoma laukiniams gyvūnams. Trichinelioze serga mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai (meškos, vilkai, šernai, barsukai, lapės, usūriniai šunys, šernai). 2026 m. iš 9051 ištirto šerno trichineliozė nustatyta 18, o šiemet liga nustatyta ir vienam iš 35 sumedžiotų bebrų.
Todėl sumedžiojus šerną būtina atlikti tyrimus dėl trichineliozės ir jo mėsos nevartoti maistui, kol nėra gautas neigiamas tyrimo rezultatas. Tai svarbu ne tik pačiam medžiotojui – neištirta mėsa neturėtų būti dalinama šeimos nariams, draugams ar kitiems asmenims.
Į medžioklę kartu keliauja šuo? Patikrinkite jo skiepus
Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį prieš medžioklę kartais prisimenama per vėlai – medžioklėje dalyvaujančių šunų apsauga nuo pasiutligės. Medžioklėse dalyvaujantys šunys privalo būti paskiepyti nuo pasiutligės.
Svarbu nepamiršti, kad skiepijimas nuo pasiutligės nėra vienkartinis visam gyvūno gyvenimui. Veterinarijos gydytojas augintinio pase nurodo skiepijimo datą ir iki kada skiepas galioja, todėl prieš vykstant į medžioklę verta tai patikrinti iš anksto.
Jeigu šuo nuo pasiutligės skiepijamas pirmą kartą arba ankstesnio skiepo galiojimas jau pasibaigęs – pilnavertis imunitetas susiformuoja tik praėjus 21 dienai po skiepijimo (ši data ir veterinarijos gydytojas nurodomi augintinio pase), todėl pasirūpinti skiepu reikėtų anksčiau nei medžioklės išvakarėse.
Keli svarbūs veiksmai – švari ir dezinfekuota įranga bei avalynė, ištirtas laimikis ir laiku paskiepytas keturkojis medžioklės partneris – padės apsaugoti visus: medžiotojus ir jų gyvūnus, Lietuvos laukinę fauną ir ūkiuose laikomus gyvūnus.
VMVT inf.
Loading ...
