Rajone pastaraisiais metais mažėja galvijus ir kitus gyvūnus laikančių asmenų skaičius, tačiau pačių galvijų nemažėja – šių metų spalį rajone jų registruota per 1 800 daugiau nei metų pradžioje.
Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria gyvulininkystės ūkiai?
Monika GIRDVAINĖ
Galvijų skaičius didėja
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Vilmos Lukoševičienės pateiktais duomenimis, šių metų pradžioje Telšių rajone buvo registruoti 944 pieninių veislių karvių laikytojai, o šių metų spalį tokių ūkininkų – 78-iais mažiau. Per 2021-ųjų dešimt mėnesių apie trisdešimčia sumažėjo ir mėsinių bei mišrūnų veislių galvijų laikytojų. Spalio 1-osios duomenimis, jų rajone registruota 808.
Pažymėtina, kad, mažėjant laikytojų skaičiui, laikomų galvijų skaičius priešingai – didėja. Spalį Telšių rajone registruota 180-čia daugiau pieninių veislių karvių ir 894-iais daugiau mėsinių bei mišrūnų veislių galvijų nei sausį. Rajone laikomos 9 286 pieninių veislių karvės bei 9 742 mėsiniai ir mišrūnų veislių galvijai.
„Galvijų laikytojų mažėja, tačiau ūkiai stambėja. Mūsų rajone nuo pieninės galvijininkystės prie mėsinės daugiau žmonės perėjo prieš dvejus ar trejus metus.
Iš mėsinių galvijų sudėtinga išgyventi, nes galvijams vis tiek yra reikalinga priežiūra, pašarai, o pinigai, kitaip nei pienininkystėje, gaunami du kartus per metus. Pasitaiko ir tokių ūkininkų, kurie, laikydami pienines karves, tuo pačiu metu išbandę mėsinę galvijininkystę, vis tiek pasilieka prie pieninių karvių auginimo. Visada sakau, kad ir kaip besikeistų ūkininkavimo sąlygos, mūsų ūkininkai yra kantrūs, prisitaiko prie visko“, – pažymėjo V. Lukoševičienė.
Auginama daugiau avių
Mūsų rajone šiuo metu 201 žmogus iš viso turi 4 532 avis. Laikomų avių skaičius nuo metų pradžios padidėjo beveik pusseptinto šimto. Registruotas 101 ožkų laikytojas. Bendrai jie augina 345 ožkas. Avių ir ožkų laikytojų skaičius pastaraisiais metais smarkiai nesikeitė.
Auginamų avių skaičius, anot Kaimo plėtros skyriaus vedėjos, tikėtina, nemažas dėl tam tikrų reikalavimų. Išmokos už deklaruotus plotus skiriamos turint sąlyginių gyvulių, tad avis auginti renkasi žemių turintys, tačiau kaip pagrindine veikla ūkininkavimu nesiverčiantys asmenys. Manoma, kad šiuos gyvulius jie renkasi, nes pastarieji reikalauja kiek mažiau priežiūros.
Rajone registruota apie 13 tūkstančių kiaulių. Dauguma jų, 11 405, laikomos dviejuose dideliuose mūsų rajone veikiančiuose kiaulių ūkiuose. Iš viso registruoti 363 kiaulių laikytojai. Mažuose, iki 100 kiaulių, ūkiuose šių gyvulių skaičius per dešimt mėnesių sumažėjo 137-iais, o dideliuose ūkiuose, laikančiuose per 500 kiaulių, jų padaugėjo 943-imis.
138 asmenys rajone laiko 319 arklių. 161 iš jų – veislinis.
Vargina pertekliniai reikalavimai
„Telšių ŽINIŲ“ kalbinti ūkininkai teigė, kad dėl griežtėjančių reikalavimų ir ne žemdirbių naudai besikeičiančių ūkininkavimo sąlygų pokyčiai žemės ūkyje – neišvengiami. Vieni ūkininkai ryžtasi visiškai naikinti ūkį, kiti – keičia veiklos sritį.
„Atsakingi atstovai sako, kad su mumis tariasi dėl visokių sprendimų, bet kad ir ką besiūlytume, į tai retai kada yra atsižvelgiama. Mūsų neišgirsta.
Ūkininkams taikoma tikrai daug perteklinių reikalavimų. Atrodo, tiek metų kai kurie žmonės ūkininkauja, viską mokėdavo, o dabar, rodos, reikia mokytis iš naujo. Žmonės nuo visų šių procesų pavargsta, atsisako ūkininkavimo, parduoda ar nutaria nuomoti turimas žemes“, – sakė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.
Kaip vieną perteklinių reikalavimų pavyzdį pirmininkė pateikė besikeičiančią trąšų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo tvarką.
Nuo kitų metų balandžio ūkininkai žurnalą galės pildyti tik elektroninėje erdvėje, prisijungę per elektroninę bankininkystę arba padedami seniūnijų darbuotojų, atsakingų už pasėlių deklaravimą. Negana to, tai jie turės padaryti per nustatytą terminą – dvi darbo dienas nuo produktų panaudojimo. Tokia administracinė našta esą gerokai apsunkins ūkininkavimą – gaišins brangų ūkininkų laiką darbymečiu, gal netgi privers ieškoti ir taip trūkstamos papildomos darbo jėgos.
Z. Dargienė taip pat pažymėjo, kad ūkininkams dėl gamtinių sąlygų ne visada pavyksta pagal nurodytus terminus atlikti nustatytus darbus, tačiau į tai atsižvelgiama retai. Pavyzdžiui, šį rudenį hidrometeorologinės sąlygos nebuvo palankios vežti srutas į laukus, tačiau šiuos darbus buvo būtina atlikti iki lapkričio 15-osios, terminai nepakeisti.
Apmaudas dėl supirkimo kainų
Kitas faktorius, itin keliantis nerimą galvijininkystės ūkiams, – pieno ir mėsos supirkimo kainos.
Varnių seniūnijoje, Gintaluose, ūkininkaujanti šeima (pavardė redakcijai žinoma) ilgus metus augino pieninių veislių karves, tačiau dėl mažų pieno supirkimo kainų ūkininkai ryžosi pokyčiams – pieninių veislių karves iškeitė į mėsinius galvijus.
„Augindami mėsinius galvijus turime šiek tiek daugiau laisvo laiko, esame mažiau priklausomi nuo jų. Pajamos gal šiek tiek ir mažesnės, bet mums to užtenka. Dabar, jei net ir kas pasiūlytų mokėti už pieno litrą apie eurą, nesutiktume likviduoti mėsinės galvijininkystės ir grįžti prie pieninių galvijų auginimo. Pamatę skirtumą to nebenorime“, – kalbėjo gintališkis.
Šiuo metu jo šeimos ūkyje auginama apie 70 mėsinių veislių galvijų.
Ūkis mėsinius galvijus skerdienai parduoda didesnę supirkimo kainą siūlančioms Lenkijos įmonėms. Anot pašnekovo, kurioziška, kad lenkiška jautiena mūsų prekybos centruose – pigesnė už lietuvišką.
„Ar ne juokingai atrodo? Mėsa superkama brangiau, tačiau pas mus vėl atvežama iš Lenkijos ir parduodama pigiau. Jei mažiems ūkeliams leistų daugiau uždirbti, būtų didesnės supirkimo kainos, gal ir motyvacija pakiltų dirbti žemę, kurti ūkius, o dabar vykstantys procesai ir atskirtis tarp didelių bei mažų ūkių varo žmones toliau nuo žemės. Mums, daug metų ūkininkavimu užsiimantiems, belieka taikytis prie visų sąlygų. Kol jėgos leidžia – dirbame. Iš kažko gyventi tai reikia“, – sakė Varnių seniūnijos ūkininkas.
Laiko įsipareigojimai
Luokiškis Vaidas Geryba, prieš vienuolika metų pradėjęs ūkininkauti pasinaudojus parama jauniesiems ūkininkams, kurį laiką augino galvijus dėl pasirašytų įsipareigojimų, tačiau pasibaigus paramos laikotarpiui vyras nusprendė užsiimti tik grūdininkyste.
„Nuo galvijų žmogus yra labai priklausomas, ryte ir vakare turi jais rūpintis, o pelno parduodant buliukus mėsai nėra daug. Įdėtas darbas ir vargas neatsiperka. Žinoma, tiek auginant grūdus, tiek ir laikant galvijus, darbo yra daug, tačiau grūdininkams bent jau žiemą lieka daugiau laisvo laiko poilsiui, šeimai“, – dėstė vyras.
V. Gerybos tėvai augina pieninių veislių karves. Anot pašnekovo, tėvai turi vykdyti įsipareigojimus, tačiau kaip bus pasibaigus terminui – yra neaiškumų.
„Manau, didelė dalis Lietuvos ūkininkų gyvulininkyste dar verčiasi dėl to, kad turi įsipareigojimų dėl paramos. Ši ūkio šaka taptų patrauklesnė nebent stipriai pakilus pieno supirkimo kainoms. Tačiau toks scenarijus – vargiai realus. Kaip dabar matome – dažyto dyzelino kainos pakilo dvigubai, plėvelė pašarams gaminti vėl gerokai brango, o pieno supirkimo kainos didėja vos keliais centais už litrą“, – apie nelengvą ūkininkų kasdienybę kalbėjo luokiškis.
Loading ...
