Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi gyventojas, kuris įtaria, jog UAB „Litesko“ daugiau nei metus neteisingai skaičiavo vieno buto (čia įkurta parduotuvė, – red.), esančio Rambyno g. 20 name, šildymą. O tiksliau – šilumos pardavimo mokestį. Šis mokestis per mėnesį buto savininkui pabrango nuo 1,17 Lt iki 20,92 Lt. Telšiškis mano, jog Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė tokį sprendimą, pagal kurį iš visų gyventojų kišenės galimai dengiami UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ nuostoliai. „Telšių mieste yra per 10 tūkst. butų, – teigia gyventojas. – Vien per mėnesį, nuo 1,17 Lt iki 20,92 Lt padidinus šilumos pardavimo mokestį, per visus butus papildomai susidaro apie 200 tūkst. Lt. Šiluma tiekiama 7 mėn. per metus, o tai yra apie 1,4 mln. Lt. Įdomu, į kieno kišenę šie pinigai įkrenta?“ Telšiškis kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę, tačiau gautas atsakymas, kaip jis tvirtina, buvo biurokratiškas, į jo keltus klausimus neatsakyta.
Su gyventojo klausimais dar kartą pabandėme pasibelsti į valdininkų duris. Šį kartą jas mums atvėrė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas.
Antanas NEKRAŠIUS
Laiškas
„Š. m. birželio 14 d. kreipiausi į Telšių rajono savivaldybės merą. Liepos 28 d. gavau Savivaldybės mero pavaduotojo Petro Kuizino atsakymą, iš kurio turiu suprasti, kad UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ elgiasi teisingai. Aš su tuo nesutinku.
Visų pirma – V. P. (ji yra buto savininkė, – red.), neturinčiai bendrųjų patalpų bendrojoje nuosavybėje, skaičiuojama neteisingai, plotai buvo didinami iki 2,7 karto.
Antra – Metrologijos inspekcija, atlikusi skaitiklių patikrą, 2013 m. gruodžio 5 d. rašte konstatavo, kad Rambyno g. 20, Telšiuose, daugiabutyje iš 14 patikrintų skaitiklių 12 vnt. skaitiklių naudojami be galiojančios metrologinės patikros.
Trečia – dėl šilumos kainos – išrašytose sąskaitose nematyti už ką, už kokį plotą reikalaujama apmokėti, pagal kokią sutartį.
Ketvirta – šilumos pardavimo mokestis iki 2013 m. vasario mėn. buvo 1,17 Lt, o nuo 2013 m. kovo mėn. sąskaitose šilumos pardavimo mokestį pradėjo rašyti 20,92 Lt be PVM. Tačiau 2013 m. sausio 24 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas šilumos pardavimo mokestis – 2,18 Lt. UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ internetiniame tinklalapyje buvo informuojama, kad nauja kaina – 2,18 Lt – bus taikoma tik nuo 2013 m. birželio mėn. Tačiau rajono vadovai savo atsakyme rašo, kad mokesčiai skaičiuojami „tinkamai“.
Penkta – jau minėtame Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendime šilumos mato vnt. nurodytas kWh, o kaina didinta tik cento dalimis. Tačiau šilumos kainoje centų dalys galimai tampa pačiais centais, nes niekur šilumos kainų formulėse nenurodytos centų dalys, o tik centai.
Įdomiausia tai, kad 2013 m. Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą iš gyventojų kišenės padengti galimai susidariusius UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ nuostolius – 844,6 tūkst. Lt, 544,7 tūkst. Lt už 2009–2011 m. Minėtais metais dabartinis meras Vytautas Kleiva bei Taryba nedirbo. Manau, jog praėjusios kadencijos rajono valdžiai nesutikus dalyvauti galimai šioje aferoje – tai padarė dabartinė.
Greičiausiai butų savininkai ir nežino, kad Savivaldybė jiems pakabino tokią „skolą“.
Šešta – visuomenės informavimo priemonėse buvo rašyta, kad gyventojams už šilumos pardavimo mokestį išrašomos sąskaitos 0,96 Lt. Telšiuose nuo 1,17 Lt iki 20,92 Lt per mėn. vienam gyventojui susidaro skirtumas 19,75 Lt. Telšių mieste yra per 10 tūkst. butų. Vien per mėnesį papildomai susidaro 200 tūkst. Lt. Šiluma tiekiama 7 mėn. per metus, o tai yra apie 1,4 mln. Lt. Įdomu, į kieno kišenę šie pinigai įkrenta?
Galiausiai Vyriausybė deklaravo, kad atpigus dujoms, atpigs ir gaminama šiluma. Tačiau UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ tinklalapyje matome, kad rugpjūčio mėnesį viskas tik pabrango. Kodėl?
Viską galiu pagrįsti dokumentais. Reikia apginti viešąjį interesą bei priversti Savivaldybę laiku ir išsamiai atsakyti į gyventojų klausimus.“
Vigmantas Vaičaitis (V. P. įgaliotas asmuo)
Su V. Vaičaičio klausimais kreipėmės į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją K. Anglicką. Kadangi daugelis klausimų tiesiogiai susiję su UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ vykdoma veikla – jie perduoti įmonės direktoriui. „Gavau atsakymus, – „Telšių ŽINIOMS“ po savaitės teigė K. Anglickas. – Mano nuomone, gana išsamiai atsakyta į kiekvieną gyventojo klausimą.“ Ar iš tikrųjų taip – spręskite patys.
Dėl patalpų ploto, naudojamo skaičiavimams
Patalpų, esančių adresu: Rambyno g. 20, Telšiai, savininkei yra skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą, kurie yra mokami proporcingai nuosavybės teise turimos patalpos plotui. V. Pukšmienei priklausančių patalpų plotas yra 109,86 kv. m (informacija patikrinta Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre). Šilumos tiekėjas negali naudoti ir nenaudoja skaičiavimams kitokio ploto, nei nurodyto patalpų savininkės ar viešajame registre įregistruoto patalpų ploto.
Dėl karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros
V. P. priklausančios patalpos nėra šildomos centralizuotai, jose nėra karšto vandens įrenginių, prijungtų prie namo karšto vandens sistemos, t. y. karštas vanduo nėra vartojamas. Patalpoms yra priskiriama tik šiluma namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Nepaisant to, savininkės įgaliotas asmuo V. Vaičaitis rodo susidomėjimą kitų namo bendraturčių butuose esančiais šilumos įrenginiais – skaitikliais. Šiuo tikslu V. Vaičaitis inicijavo Lietuvos metrologijos inspekcijos, Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimus name. Minėtos institucijos patikrinimų metu konstatavo, kad šilumos tiekėjas vadovaujasi LR teisės aktais ir veiklą name vykdo teisėtai, pažeidimų nebuvo rasta.
UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ karštą vandenį name pradėjo tiekti nuo 2010 m. gegužės 1 d. Iki to laiko bendrovė nevykdė karšto vandens tiekimo veiklos, tiekė tik šilumos energiją, todėl duomenų apie bendraturčių butuose / patalpose įrengtus šilumos prietaisus, naudojamus atsiskaitymams už karštą vandenį, įmonė neturi ir neturėjo. Už tokių prietaisų metrologinę patikrą atsakingi patys butų / patalpų bendraturčiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2010 m. liepos 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatė UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ karšto vandens skaitiklių įrengimo mieste planą, kuriam įvykdyti skirtas terminas iki 2015 m. birželio 15 d. Bendrovė tinkamai ir laiku vykdo savo, kaip karšto vandens tiekėjos, pareigą su Savivaldybe suderintais terminais įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus karšto vandens vartotojams. Pabrėžtina, kad visi UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ priklausantys skaitikliai yra metrologiškai patikrinti ir atitinka teisinės metrologijos reikalavimus.
Bendrovė jau 2013 m. gruodžio 16 d. visame Rambyno g. 20 daugiabutyje įrengė jai priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus, kurie visi yra metrologiškai patikrinti. Kaip minėta, iki tol buvo įrengti vartotojams priklausantys skaitikliai, apie kurių metrologinę patikrą UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ informacijos neturi.
Dėl sąskaitų, išrašomų už bendro naudojimo patalpų šildymą
Bendrovė ne kartą tiek raštuose V. Vaičaičiui, tiek įvairių valstybinių institucijų patikrinimų metu, tiek dabar vykstančio teisminio ginčo nagrinėjimo tarp UAB „Litesko“ ir V. P. metu yra paaiškinusi, kokia tvarka ir kokiais įstatymais bei metodais remiantis, kokiam patalpų plotui yra skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą. Kas mėnesį V. P. kartu su sąskaita siunčiami mokėjimo pranešimai su nurodytu priskirtu šilumos kiekiu (MWh) bei vieneto kaina (Lt/MWh). Sąskaitos vartotojai išrašomos tinkamai ir teisėtai – taip, kaip tai numato šilumos ūkį reglamentuojantys įstatymai.
Namo Rambyno g. 20 bendraturčiai 2012 m. vasario 10 d. protokolu atsiskaityti už tiektą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti pasirinko komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą kartu su 2005 m. liepos 22 d. komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo bei 2012 m. vasario 10 d. protokolu pasirinktais šilumos paskirstymo metodais, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Bendrovė skaičiuoja mokesčius V. P. ne individualios sutarties pagrindu, o remdamasi LR CK įtvirtinta bendro pobūdžio bendraturčių pareiga, detalizuojama LR šilumos ūkio įstatyme. Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad buto / patalpos savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės savininkas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Bendrovė dėl kilusio ginčo kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kaip ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, kuri 2013 m. birželio 17 d. konstatavo, kad UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ mokesčius vartotojai V. P. skaičiuoja tinkamai bei kad vartotoja privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taip pat yra konstatavusi, kad šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui pastate šilumos tiekėjas privalo priskirti visiems pastate suformuotiems vienetams, nepriklausomai nuo pastato patalpų, kurios nėra šildomos centralizuotai, taip pat nepriklausomai nuo savininko naudojimosi ar nesinaudojimo bendro naudojimo objektais ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate bei nepriklausomai nuo aplinkybės, jog patalpos niekada nebuvo prijungtos prie bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos, o šilumos vartotojas turi pareigą už jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtą šilumos energiją apmokėti.
Visos su šilumos ūkiu susijusios valstybinės institucijos, t. y. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Metrologijos tarnyba, atliko patikrinimus, vertinimus dėl skaičiuojamų mokesčių bei pastato šilumos įrenginių reikalavimų atitikimo bei priėmė UAB „Litesko“ palankius sprendimus. Šiuo metu ginčas vyksta Telšių rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme.
Dėl šilumos pardavimo mokesčio
Šilumos energijos kaina nustatoma vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika. Vadovaujantis šiais teisės aktais, šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į pakitusias kuro kainas. Bendrovė apie kainų pasikeitimus informuoja viešai savo internetiniame tinklalapyje www.litesko.lt.
Vadovaujantis 2013 m. sausio 24 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nustatytas šilumos pardavimo mokesčio dydis buitiniams šilumos vartotojams / butų gyventojams – 2,18 Lt per mėnesį (be PVM), o kitiems vartotojams – 20,53 Lt per mėnesį (be PVM). Kadangi V. P. priklausančios patalpos yra ne gyvenamosios, o komercinio pobūdžio, pateikiant sąskaitas, jai nuo 2013 m. kovo 1 d. taikoma antroji šilumos pardavimo kaina – 20,53 Lt (be PVM).
Dėl šilumos energijos kiekio matavimo vieneto
Šilumos energijos kiekį skaitiklis skaičiuoja ir rodo MWh. Kas mėnesį kartu su sąskaita siunčiamuose mokėjimo pranešimuose matyti priskirtas šilumos kiekis (MWh) bei vieneto kaina (Lt/MWh). Tiek vienas, tiek kitas matavimo vienetas pasirinkti ir pateikti sąskaitose tik vartotojos patogumui, todėl techniškai nėra jokių kliūčių aritmetiniu būdu pasitikrinti mokėtiną sumą ar konvertuoti juos į kitus pageidautinus šilumos kiekio matavimo vienetus (kWh). Vartotoja iki šiol nėra kreipusis į UAB „Litesko“ filialą „Telšių šiluma“ dėl pageidaujamo šilumos kiekio matavimo vieneto, jo konvertavimo.
K. Anglickas: Šilumos kainą reguliuoja Kainų ir energetikos kontrolės komisija
Atsakydamas į V. Vaičaičio pastabas dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo, pagal kurį dengiami UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ patirti nuostoliai 2009–2011 m. K. Anglickas kalbėjo: „Jei prisimenate, prieš kokius septynerius metus Telšių rajono savivaldybės taryba buvo užsidegusi ketinimais nedidinti šilumos kainos. Tuomet netgi buvome pasikvietę šilumos ekspertą. Na, ir ką? Kurį laiką nekėlėme kainos. Nors dujų kaina kildavo, o su ja ir šilumos kaina Lietuvoje, tačiau pastarąją didinti rajone politikai atsisakydavo. Praėjo kuris laikas – ir UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ pradėjo dirbti nuostolingai.“ Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, čia įsikišo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri sureguliavo teisingą kainą, į ją įtraukdama ir per keletą metų dėl politikų nedidintos šilumos kainos patirtus šilumos tiekėjo nuostolius. „Tarybos nariai šiuo atveju savo sprendimu priėmė tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymą, – kalbėjo K. Anglickas. – Panašių atvejų gausu visoje Lietuvoje. Kainų reguliuotojo vaidmuo, kurį atlieka minėta komisija, manau, yra gerai. Mat nebelieka vietos jokiems – tiek vartotojų, politikų, tiek pačių tiekėjų – piktnaudžiavimams. Tada ir kaltinti nebėra ko. O jei Taryba vis dėlto nepriimtų politinio sprendimo didinti šilumos kainą – tai vienašališkai gali padaryti pati Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
Kalbėdamas apie V. Vaičaičio pastebėjimus dėl šilumos pardavimo mokesčio dydžio, K. Anglickas patikino, jog tikrai ne visi 10 tūkst. butų savininkų Telšiuose moka tą 20,53 Lt siekiantį šilumos pardavimo mokestį. „Anksčiau daugelis parduotuvių, kirpyklų ir kt., įkurtų daugiabučiuose, prisidengdavo gyvenamosiomis patalpomis, – pasakojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Pasikeitus įstatymams, gyvenamosiose patalpose nebebuvo galima vykdyti komercinės veiklos. Tad visi šie minėti verslo subjektai turėjo susitvarkyti patalpų paskirtį. Tai padarius – jiems nebeliko lengvatinių tarifų, kurie taikomi tik gyventojams, o ne ūkio subjektams. Juk šilumos kaina yra skaičiuojama viena gyventojams, kita – komerciniams vartotojams.“
Gerai, kad bandoma aiškintis net teismuose dėl galimo sukčiavimo centralizuotos šilumos tiekimo biznyje. Perverčiau nuo 2014 m. sausio mėn. iš „Litesko” gautas sąskaitas už butui pateiktą šilumos energiją. Skyriaus „Šilumos pardavimo mokestis” sąskaitose nėra. Jeigu atsirastų sąskaitose „pardavimo mokestis”, tai vienareikšmiškai vertinčiau, kaip Savivaldybės didžiulį darbo broką.
Nuo balandžio mėn. sąskaitoje yra papildoma eilutė „Karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis” – 3,82Lt. su PVM. Nediskutuoju dėl mokesčio dydžio, tačiau neišvengiamas, nes butuose buvo sumontuoti nauji nuotoliniu būdu nuskaitomi karšto vandens skaitikliai, kurių eksploatacija, patikros kainuoja. Karšto vandens vartotojams nebereikia kiekvieną mėn. deklaruoti parodymus, o be to, nebelieka galimybių vartotojų sukčiavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos energijos tiekėjas įgyvendina tas priemones, kurios pirmiausiai naudingos jam. Šilumos įstatymas įpareigoja visose daugiabučių butuose sumontuoti suvartotos šilumos energijos apskaitą, galimybę reguliuoti gaunamos energijos kiekį pagal pareikalavimą ir atitinkamai mokėti. Šilumos tiekėjui „Liteskui” labai nenaudinga, nes iki 30% gali sumažėti poreikis jos gaminamam produktui, todėl apie visuotinę apskaitą nutylama ir kalbama tik apie renovuojamus namus. Matant renovacijos tempus, procesas užsitęs dešimtmečius ir taip centralizuotos šilumos vartotojai bus šilumos tiekėjų įkaitais.
Nesprendžiama „gyvatukų” problema. Tris- keturis mėnesius per metus brangiai kainuojantis „gyvatukas nereikalingas. Įsivaizduokite, vasaros metu kambarių temperatūra pasiekia iki 26 ir daugiau °C, mažoje vonios patalpoje nepageidaujama pirtis. Gyvatukas nuosekliai įjungtas į karšto vandens tiekimo sistemą. Klausimas projektuotojams, ar numatoma naujai renovuojamuose namuose galimybė atjungti ir nemokėti už gyvatuką pagal gyventojų pageidavimą? Ką daryti tiems daugiabučių butų savininkams, kurie greitai nebus renovuojami? Tai klausimas ir Savivaldybei.