Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie šiuo metu galiojančius du kvietimus gauti finansavimą daugiabučių renovacijai. Kokios naujovės laukia gyventojų, norinčių jomis pasinaudoti, ir ką apie juos svarbu žinoti?
Naujausias kvietimas teikti paraškas dėl finansavimo gavimo buvo paskelbtas gruodžio mėnesį – juo siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti tiek patį paraiškų teikimą, tiek administravimo procesą.
Pasak APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėjos Gintarės Burbienės, visi šio kvietimo veiksmai vyksta elektroninėje erdvėje, atsisakius popierinių dokumentų. Šiam tikslui sukurta informacinė sistema APVIS, kuri programuota ir investicinio plano parengimui, taip supaprastinant procesą tiek prisijungiantiems prie jo, tiek jį vertinantiems.
„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės, šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų“, – teigia G. Burbienė.
Tikslas – pasiekti aukštesnę energetinio naudingumo klasę
Aptardama antrą galiojantį kvietimą, paskelbtą š. m. vasario 24 d., LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė sako, jog pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas, Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę Lietuvos renovacijos strategiją. Pagal ją bus siekiama transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.
„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų“, – teigia aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja.
Pasak pašnekovės, svarbu keisti pačią renovacijos sampratą – tai ne tik išlaidos, bet ir investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.
G.Burbienė papildo, jog atnaujindami savo butą neklausiame ir neskaičiuojame, kada tai atsipirks, nes ne dėl to atliekami remonto darbai. Todėl tą dieną, kai yra baigti renovacijos darbai, įėjus į daugiabutį, gyventojui investicijos iškart atsiperka komfortu, higiena, temperatūra, bendru klimatu, o jeigu prie darbų prisijungė ir savivaldybė, gyventojas gali pasidžiaugti ir sutvarkyta aplinka aplink daugiabutį.
Renovacijos sistema ir toliau bus tobulinama
L.Lukoševičienė sako, jog artimiausia ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių renovacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti per sociokultūrinį, gamtinį, antropogeninį ir ekonominį aspektą.“
G.Burbienė pritaria: „Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, 1–2 metų bėgyje galėtų jau džiaugtis atliktais darbais.“
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
Loading ...
