Gulbės nenori sušalti ir mirti iš bado, arba  Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros specialistu

Atslinkusi šalčio banga telšiškiams sukėlė daug nerimo. Žmonės ypač išsigando dėl žiemoti likusių vandens paukščių – norėtų jiems padėti, tačiau nežino, kaip tai daryti tinkamai.
Apie taip, kaip laukiniais gyvūnais ir paukščiais rūpintis žiemą, „Telšių ŽINIOS“ kalbasi su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vyr. specialistu Andriumi Jankausku.
Aurelija SERVIENĖ
– Ar galima žiemą šerti vandens paukščius, laukinius gyvūnus?
– Žiemą galima šerti tiek paukščius, tiek gyvūnus, ir nebūtinai laukinius visą laiką bei ypač tuomet, kai paskelbiamas baltasis badas. Baltasis badas yra skelbiamas, kai susidaro storas sniego sluoksnis, kai ilgai laikosi žema oro temperatūra, tada gyvūnai nebesugeba patys susirasti maisto. Vandens paukščius reikėtų maitinti, kai nelieka neužšalusių vandens telkinių, nes paukščiai nebeturi kur maitintis.
– Kaip elgtis pastebėjus lede įšalusius paukščius? Ar paukštį reikia gelbėti, ar būtina apie tai ką nors informuoti?
– Visų pirma reikėtų tvirtai įsitikinti, ar paukštis yra įšalęs, nes daugeliu atvejų paukščiai tiesiog tupi ramiai ir taip save šildo, ir jei nemato grėsmės, tai ir nejuda net pabaidžius balsu. Tad reikia kažkokiu būdu tvirtai įsitikinti, ar įšalęs.
Įsitikinę, kad paukštis tikrai įšalęs, gyventojai ir patys turi galimybę jam padėti – tiesiog nueiti prie paukščio ir pamėginti išlaisvinti jį, nepavykus, skambinti gelbėjimo tarnyboms telefonu 112.
– Pasirodžius straipsniui apie gulbes, į redakciją kreipėsi keletas telšiškių su pageidavimu maitinti Masčio ežere likusias žiemoti gulbes. Gyventojai jau yra sukaupę nemažai maisto atliekų gulbėms ir prašo patarimo, kaip tinkamai maitinti šiuos paukščius, nes pavieniui atneštas ir paliktas pakrantėje maistas gali sušalti, apsnigti. Be to, žmonės baiminasi būti apkaltinti pakrančių šiukšlinimu.
– Gulbėms maitinti tinka grūdai, ypač kviečiai. Joms teikiamas maistas turi būti be druskos, kuo artimesnis jų natūraliam maistui. Sukauptą maistą telšiškiai gali panaudoti šerdami kitus žvėrelius.
– Kaip elgtis pastebėjus į miestą atklydusį žvėrį?
– Priklausomai, koks gyvūnas atklydo į miestą, reikėtų skambinti į miesto seniūniją, kreiptis į Telšių medžiotojų draugiją, taip pat ir į rajono aplinkos apsaugos agentūrą.
– Kaip elgtis radus sužeistą žvėrį ar paukštį?
– Radus sužeistus paukščius ar žvėris, visų pirma reikia pranešti Gyvūnų globos asociacijai – jai yra pavesta šita funkcija. Tačiau ir pilietis gali parsinešti namo rastą sužeistą paukštį ar žvėrį, pagydyti jį ir vėl išleisti į natūralią aplinką.
– Kaip elgtis radus nugaišusį paukštį ar žvėrį?
– Tai vėl priklauso nuo to, koks žvėris ar koks paukštis nugaišo. Dažnu atveju Telšių apskrities veterinarijos tarnyba tiria paukščių ar gyvūnų nugaišimo priežastis, taip pat galima pranešti ir Telšių medžiotojų ir žvejų draugijai bei, žinoma, pagalbos telefonu 112.
– Kaip įrengti tinkamą lesyklą paukščiams, kur geriausia ją kabinti ir ką į ją berti, kad nepakenktume paukščiams ir neterštume aplinkos?
– Paukščių lesyklų įrengimas, manau, yra kiekvieno žmogaus individualus dalykas. Tik, mano nuomone, visas lesyklas, šėryklas reikėtų pakelti aukščiau nuo žemės. O kad neterštume aplinkos, reikėtų į ją pilti nedidelį kiekį maisto, kad paukštukai viską sulestų. Pavyzdžiui, zylutėms pats geriausias maistas – nesūdyti lašiniai ar taukai. Kitiems paukštukams tinka ir saulėgrąžos (neskrudintos, nesūdytos), įvairios sėklos, kruopos. Duona, rūkyti ir sūdyti mėsos gaminiai netinka.
Gulbes galima maitinti grūdais. Tačiau svarbiausia, ką reikia atsiminti, – kad pradėjus maitinti mūsų mažuosius draugus, negalima maitinimo nutraukti, nes prie maitinimo priprantama ir kitur jo nebeieškoma.
– Prie kokios oro temperatūros gyvūnai savimi nebesugeba pasirūpinti ir kaip jiems galime padėti?
– Tokios oro temperatūros nėra nustatyta, kiekvienas gyvas padaras ištveria skirtingą temperatūrą, bet, mano nuomone, kai yra –15 ar –20 laipsnių, jau yra sudėtinga gyvūnui tiek gyventi, tiek ieškoti maisto. Taip pat priklauso ir nuo to, kiek ilgai laikosi žema temperatūra. Jei dieną ar dvi, tai nieko tokio, bet jei mėnesį ar du, tada jau sunku jam pasirūpinti savimi.
– Papasakokite apie žiemos žvejybą ir medžioklę, kokios yra taisyklės? Sulaukėme skambučių, kada gyventojai mano, jog miškuose ir ežeruose yra brakonieriaujama. Kam jie turi apie tai pranešti?
– Visų medžioklės ir žvejybos taisyklių išpasakoti neįmanoma, jas tiesiog reikia skaityti. Konkrečiais klausimais gyventojai gali kreiptis į agentūrą. Mes pasistengsime atsakyti. Apie visus pažeidimus galima pranešti bet kuriuo paros metu telefonu 112.