Masčio ežerą užklojus ledui, paukščių mylėtojai, vaikštinėdami pakrantėmis, nerimauja, ar čia likusioms gulbėms saugu. Gyventojai skuba maitinti paukščius, ant ledo tupinčioms gulbėms kviečia specialistų pagalbą, o drąsesni net ir patys ryžtasi jas gelbėti. Tačiau toks žmonių elgesys, anot aplinkos apsaugos specialistų, ne tiek padeda gyvūnams, kiek kenkia.
„Siekdami gyvūnų gerovės mes turėtume kuo mažiau veikti natūralią jų aplinką, nes dažnai, užuot padėję, galime pakenkti“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Renata Stankuvienė.
Monika GIRDVAINĖ
Kasmet, užšalus vandens telkiniams, žmonės, pamatę ant jų paukščius, ima skambinti pavojaus varpais. Telšių aplinkos apsaugos inspekciją pirmieji pranešimai apie galimai lede įšalusias, sužeistas gulbes pasiekė gruodžio viduryje. Dažniausiai gyventojams nerimą kelia Telšiuose, ant Masčio ežero, lūkuriuojančios gulbės. Informacija apie būtinybę rūpintis paukščiais platinama ir interneto erdvėje.
„Žiemą žmonės dažnai pradeda nerimauti, kodėl gulbės neišskrido, baiminasi, kad jos gali būti įšalusios lede. Žinoma, mums rūpi kiekvienas gyvūnas, bet galiu išskirti, jog darbo praktikoje yra labai mažai atvejų, kad gulbės įšaltų vandens telkiniuose. Gyventojams, pastebėjus galimai įšalusį laukinį paukštį, pirmiausia siūlytume jį pabaidyti – gali būti, kad gulbė ar kitas vandens paukštis tiesiog tupi vietoje ir šildosi, taigi pavojus užšalti joms negresia. Paspaudus didesniam šalčiui, likę paukščiai turėtų išskristi į šiltuosius kraštus“, – gruodį „Telšių ŽINIOMS“ komentavo R. Stankuvienė.
Viršininkės teigimu, didžiausia gyventojų daroma klaida – paukščių maitinimas. Nereikėtų to daryti nepriklausomai nuo metų laiko.
„Suprantama, kad žmonėms patinka lesinti paukščius, tai įdomus užsiėmimas su vaikais, bet taip elgdamiesi mes jiems darome meškos paslaugą. Susiduriame su didžiule problema – gulbių prijaukinimu, kai žmonės jas maitina per visą vasarą iki pat žiemos. Tuomet gulbės jau tampa ne laukiniais, o naminiais paukščiais. Nuolat maitinami paukščiai nemato reikalo išskristi. Pasitaiko, kai suaugusios gulbės ir savo jauniklius išmoko netinkamo gyvenimo būdo – ne ieškoti maisto, o laukti, kol pamaitins atėję žmonės. Blogiausia yra tai, kad ir atėjus žiemai bei užšalus vandens tvenkiniams gulbės vis vien tupi ant ledo ir tikisi, kad jas pamaitins. Nors pritrūkus maisto jos turėtų instinktyviai išskristi į šiltuosius kraštus“, – kalbėjo Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.
Pašnekovė pastebėjo, kad įsidrąsinusios gulbės netgi eina į žmonių namus, lūkuriuoja prie daugiabučių, tikėdamosi gauti maisto. Aplinkos apsaugos specialistams gruodį ne kartą teko vilioti paukščius iš privačių teritorijų atgal prie Masčio ežero.
Gelbėjant gulbes ir tikrinant, ar jos neįšalo lede, aplinkos apsaugos specialistams neretai prireikia ugniagesių gelbėtojų pagalbos.
Specialistai pabrėžia, kad patys gyventojai jokiu būdu negali lipti ant netvirto ledo gelbėti paukščių ir taip rizikuoti savo gyvybe. Tai gali daryti tik apmokyti specialistai.
Aplinkosaugininkai primena, kad jeigu gyventojams kyla įtarimų dėl gyvūnų elgesio, ne darbo metu arba savaitgaliais nori pranešti apie paukščius ištikusią nelaimę, jie gali skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 arba tiesiogiai skambinti Aplinkos apsaugos pranešimų priėmimo centrui, veikiančiam visą parą, numeriu (8 52) 732995. Budintis pareigūnas atvykęs įvertins situaciją ir nuspręs, reikalinga pagalba ar ne.
Loading ...
