Gim­to­sios kal­bos die­na Luo­kės Vy­tau­to Klei­vos gim­na­zi­jo­je

Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja jau ne pir­mus me­tus kvie­čia mi­nė­ti Lie­tu­vių kal­bos die­nas. Gim­ta­jai kal­bai skir­tas lai­ko­tar­pis tarp dvie­jų Tė­vy­nės lais­vę įtvir­ti­nan­čių da­tų – va­sa­rio 16-osios ir ko­vo 11-osios – ska­ti­na my­lė­ti ir puo­se­lė­ti gim­tą­ją kal­bą, ug­do mo­ki­nių pa­gar­bą ir pa­si­di­džia­vi­mą gim­tą­ja kal­ba, ska­ti­na do­mė­ji­mą­si šia uni­ka­lia mū­sų tau­tos sa­vas­ti­mi.
Luo­kės Vy­tau­to Klei­vos gim­na­zi­jo­je Gim­to­sios kal­bos die­na vy­ko ko­vo 10-ąją. Ren­gi­nį pra­dė­jo 5 kla­sės mo­ki­niai Kris­tu­pas ir Ad­ri­ja, ku­rie pa­pa­sa­ko­jo apie lie­tu­vių kal­bą, jos is­to­ri­ją, uni­ka­lu­mą. Nus­kam­bė­jo iš­ki­lių­jų lie­tu­vių poe­tų Justino Mar­cin­ke­vi­čiaus, Janinos De­gu­ty­tės, Mai­ro­nio ei­lė­raš­čių po­smai, kal­bi­nin­ko Juo­zo Pik­či­lin­gio min­tys apie lie­tu­vių kal­bą bei lie­tu­viš­ko­sios raš­ti­jos pra­di­nin­ko Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos gar­sio­sios „Pra­kal­bos į ma­lo­nų­jį skai­ty­to­ją“ žo­džiai.
Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jos To­ma Nor­ku­vie­nė ir Da­nu­tė Ba­guš­kie­nė 5–12 kla­sėms or­ga­ni­za­vo vik­to­ri­ną „Mo­ki žo­dį – ži­nai ke­lią“. Mo­ki­niai bu­vo su­skirs­ty­ti į ke­tu­rias miš­rias ko­man­das ir tu­rė­jo at­sa­ky­ti į įvai­rius klau­si­mus apie lie­tu­vių kal­bą. Ug­dy­ti­niai ne tik pri­si­mi­nė pir­mą­ją lie­tu­viš­ką kny­gą, nor­mi­nės lie­tu­vių kal­bos kū­rė­ją Jo­ną Jab­lons­kį, bet ir tu­rė­jo pri­si­min­ti lie­tu­vių kal­bos sti­lis­ti­ką bei gra­ma­ti­ką. Ne­pa­mirš­ta bu­vo ir tau­to­sa­ka – liau­dies iš­min­tis, by­lo­jan­ti apie kal­bos bei žo­džio svar­bą. Dau­giau­siai emo­ci­jų mo­ki­niams su­kė­lė už­duo­tis – žo­džių gran­di­nė­lių narp­lio­ji­mas. Že­mai­tiš­kų ei­lė­raš­čių kū­ri­mas pri­ver­tė ugdytinius sma­giai pa­suk­ti gal­vas. Ži­nios iš kal­bo­ty­ros apie lie­tu­vių kal­bos se­nu­mą ne vie­nam su­kė­lė su­si­ža­vė­ji­mą ir pa­gar­bą sa­vo gim­ta­jai kal­bai. Da­ly­viai at­sa­ki­nė­jo į bend­ruo­sius ir vaiz­do klau­si­mus. Vi­sos ko­man­dos pa­de­monst­ra­vo mak­si­ma­lų su­si­kau­pi­mą ir džiu­gi­no sa­vo ži­nio­mis bei įžval­go­mis. Po gau­sy­bės sma­gių emo­ci­jų ir ap­do­va­no­ji­mų lai­mė­jo drau­gys­tė.
Šis ren­gi­nys pa­ska­ti­no mo­ki­nius pa­žin­ti ir puo­se­lė­ti gim­tą­ją kal­bą, su­pras­ti, kad ji yra mū­sų kul­tū­ros da­lis, li­te­ra­tū­ros kū­ri­mo prie­mo­nė, tau­tos sa­vi­mo­nė, tau­tos ver­ty­bių, pa­pro­čių iš­raiš­ka ir pa­grin­di­nis bū­das pa­žin­ti vie­niems ki­tus.
Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja To­ma NOR­KU­VIE­NĖ