
Eglutės, augančios prie Telšių „Ateities“ progimnazijos, šiemet šventėms puošti girliandomis nereikia. Čia sidabrinės eglės pačios pasipuošė gausiai užderėjusiais kankorėžiais.
Mūsų mokyklos mokiniams pasisekė: nagrinėjant per gamtos ir biologijos pamokas stuburinius gyvūnus, organizmų mitybos ryšius, natūralios gamtos vaizdas – tiesiai pro langą. Sidabrinių eglių kankorėžius pastebėjo ir juose esančias sėklas pradėjo lukštenti retokai sutinkami paukščiai egliniai kryžiasnapiai.
Kaip rašoma enciklopedijoje, šis paukštis gyvena spygliuočių miškuose, kartais apsilanko parkuose, soduose. Minta spygliuočių medžių sėklomis. Lizdą krauna eglėse 5–15 m aukštyje. Lizdą iškloja samanomis ir smulkiomis žolėmis. Sausio–kovo mėnesiais deda 3–5 žalsvus ar gelsvus su pilkomis ir violetinėmis dėmėmis kiaušinius. Peri 12–13 dienų. Išaugina vieną vadą. Jaunikliai lizdą palieka po 14 dienų.
Kaip rašo gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius: „Jo snapas yra „kryžmas“, posnapio ir antsnapio galai nukreipti į priešingas puses. Tačiau kam jam tas „vargas“? Iš tikro, kryžiasnapių snapo unikalumas turi prasmę – jis pritaikytas lukštenti kankorėžius, aižyti riešutėlius ir gliaudyti pumpurus.“
Svarbu ne tik būti gamtoje, bet būnant gamtoje ją pajausti: matyti, girdėti, užuosti.
Telšių „Ateities“ progimnazijos biologijos mokytoja Rima GINTALIENĖ