Su Telšių bendruomene susitikęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius aptarė ne tik svarbiausias Europos aktualijas ir padėtį Ukrainoje, bet ir Lietuvos regioninę politiką ir Žemaitijos kultūrinį išskirtinumą.
Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje rengiamame projekte „Europos priešpiečiai“ Lietuvoje išrinkti europarlamentarai šalies regionuose dalijasi įžvalgomis apie žemyno aktualijas, pristato savo veiklos prioritetus. Liberalų frakcijai „Atnaujinkime Europą“ priklausantis P. Auštrevičius šioje kadencijoje dirba Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetuose, taip pat Saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių pakomitečiuose, yra EP delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas.
„Pamirškime nuobodžius laikus“
EP narys susitikimo metu pabrėžė, kad Europos Sąjungoje Baltijos šalys yra unikalios – vienintelės iš Sovietų Sąjungos tapo pilnateisėmis Sąjungos narėmis: „Aš manau, kad strategiškai pasirinkome labai teisingą kelią, nes judame link gilesnės integracijos, turime Šengeną, laisvas keliones, eurą, kuris tikrai nepražudė lito – šis įsiliejo į eurą. Jeigu anksčiau litas cirkuliavo 3 milijonų rinkoje, dabar Vytis ant monetų – 300 milijonų rinkoje. Lietuvos simbolis niekada nebuvo apėmęs tokios zonos, nebuvo taip priimtas, kaip dabar“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Aptardamas skirtingas EP kadencijas, P. Auštrevičius prisiminė, jog 2008-aisiais, net ir po Rusijos invazijos į Sakartvelą, Europa pilnu balsu kalbėjo apie strateginę partnerystę su Rusija. Siekta bevizės erdvės, bendros ekonominės sistemos sukūrimo, muitų panaikinimo, laisvos prekybos. Tuo metu nelabai kas aiškinosi agresijos Sakartvele aplinkybių, nedaug kas suprato ir tai, kaip gali būti naudojama propaganda ir dezinformacija. Susitikimai be Rusijos atstovų dalyvavimo įvairiomis temomis buvo laikomi betiksliais. Savo ruožtu Lietuvoje išrinktų politikų įspėjimai nebuvo priimami ir girdimi, jiems netgi prikaišoma „rusofobija“. Viskas pasikeitė tik Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 m.
„Šią kadenciją einame per pokyčius, dar tiksliai nežinodami, kokį rezultatą, pasekmes turėsime. Nematau pakankamai argumentų arba rezultatų, kad pasakyčiau tikslią išvadą. Netgi karas Ukrainoje gali būti vienoks ar kitoks, greičiausiai jis bus netrumpas, sudėtingas, veiks mus ganėtinai ilgai. Gali įvykti trečiųjų valstybių prisijungimas. Matome konfliktus Vidurio Rytuose, kurie vystosi nebūtinai pačia geriausia linkme. Pasaulis pabudo, ir vyksta procesai, kurie pernelyg ilgai buvo nuslopinti. Dabar pasaulis eina mažiau prognozuojama linkme. Didėja konkurencija dėl visko: dėl gero gyvenimo, dėl vietos po saule, dėl resursų, nes jie senka. Tuo metu pasaulis turi prisiimti daugiau atsakomybės už save, už savo gyvenimo būdą, kaip mes veikiame planetą. Kitaip tariant, pamirškime nuobodžius laikus“, – sakė EP narys.
Jo teigimu, karą Ukrainoje lydi platesni pokyčiai – sparčiai kuriasi dvi stovyklos: demokratinė ir pusiau arba visai nedemokratinė. Statistiškai demokratiškų ir nedemokratiškų valstybių yra panašiai – apie 90 kiekvienoje pusėje. Po 2000-ųjų demokratinių valstybių pasaulyje nebedaugėja, taigi jos nebėra automatiškai sektinas pavyzdys, ir tai yra didelė problema. Nemažai prie to prisidėjo ir dezinformacija ir socialinių tinklų plėtra.
Ukrainos galimybės
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas ir ES plėtrą, europarlamentaras prognozavo, kad ES gali papildyti aštuonios naujos narės. Jo teigimu, tai būtų ne vien kiekybinis, bet ir kokybinis šuolis. ES taptų labiau slaviška, ortodoksišką, o prisijungiančios valstybės bus labiau neturtingos, kaip ir Lietuva prieš 20 metų.
„ES ekonominis vidurkis labai nukris, mūsų vidurkis labai išaugs. Parama bus, bet mums reikės daugiau mokėti į ES biudžetą. Šiuo metu Lietuva į ES biudžetą moka 1 eurą ir gauna 3-3,5, o po to atgaus 1-1,5 euro atgal. Pasikeis išlaidų ir naudos balansai. Turime tai žinoti. Politinis solidarumas su tomis valstybėmis turi ir finansinę išraišką. Vis dėlto didžiausias Lietuvos pranašumas ES viduje yra ne ES pinigai. Du trečdalius naudos sudaro laisva prekyba ir vieninga rinka, o tik trečdalį – finansinė parama. Bet plėtra dėl stabilumo yra svarbi. Mums į Ukrainą reikia žiūrėti kaip į beprotišką galimybę. Taip, ji kainuos pinigus, bet kai Ukraina atsistos ant kojų, kai ten pajudės žemės ūkis, juk tai – pasaulio aruodas, kuris ateina ne į Rusijos, o į ES pusę“, – prognozavo frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys.
Sulaukęs replikos, kad tai gali reikšti Lietuvos žemės ūkio pabaigą, P. Auštrevičius ragino jau dabar galvoti apie partnerystę su ukrainiečiais šioje srityje. Pavyzdžiui, tą net ir vykstant karui šiandien jau daro Danija. Anot jo, dėl Ukrainos kils didžiulė konkurencija ir lietuviai, turintys Ukrainoje gerą vardą dėl intensyvios pagalbos, turi atrasti kelius įeiti į šios šalies rinką.
„Europietiška mąstysena yra grindžiama konkurencija. Mes nebijome vieni su kitais konkuruoti, bet nereikia tuo piktnaudžiauti“, – pabrėžė EP narys.
Plečiantis ES kartu iškils būtinybė atrasti būdus keisti sprendimo priėmimo procesą. Europarlamentaro teigimu, ateityje būtinai reikės dažniau naudoti kvalifikuotos daugumos balsavimą ir rečiau taikyti veto teisę, kai viena valstybė dėl savo interesų gali paralyžiuoti visą ES. Po paskutinių rinkimų tokia grėsmė atsirado ne tik iš Budapešto, bet ir Slovakijos, kur rinkimus laimėjo ir vyriausybę formuoja prorusiškas politikas Robertas Fico.
Telšiškiai susitikimo metu EP nario teiravosi ne tik apie trukdžius Lietuvoje atsirasti Žemaitijos kultūrinei autonomijai ar šiam regionui turėti daugiau savarankiškumo, bet ir apie tarptautines aktualijas – Indijos poziciją Rusijos ir Ukrainos karo kontekste, reformos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje būtinybę, artėjančius JAV prezidento rinkimus. Aptarta ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių situacija bei galimybės integruoti gausiai pastaraisiais metais į ES atvykstančius migrantus. Nemažai dėmesio sulaukė ir Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES ir tolimesnės to pasekmės.
„Važiuodamas čia, girdžiu žinias, kad Davidas Cameronas paskirtas Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministru. Man tai skamba pritrenkiančiai. Matyt, britų konservatorių partijoje daromas politinis kompromisas, nemanau kad jo atėjimas bus gera žinia ES ir Didžiosios Britanijos santykiams“, – pastebėjo EP narys P. Auštrevičius.
Loading ...
Ar aš jau nebeiziuriu ar čia Butkevičius su teista partija susidėjo?